Kovo 20-ąją visame pasaulyje minima Žemės diena šiemet išskirtinė. Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė sako, kad Europoje vykstantys ūkininkų protestai, taip pat kitų ekonomikos šakų pasipriešinimas kaip niekada slopina aplinkosaugininkų ambicijas, stabdo gamtos atkūrimo veiksmus, santykio su gamta išsaugojimą.
„Žemės dieną pasitinkame neigdami gamtos ir biologinės įvairovės nykimo krizę“, – Eltai pažymi L. Paškevičiūtė.
Ji pastebi, kad pastaruoju metu diskusijos aplinkosaugos tema aštrėja. Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės teigimu, šiuo metu svarbiausias uždavinys – atsikratyti mitų, kad gamtos atžvilgiu galime elgtis lyg niekur nieko. Problemą aštrina ir geopolitinė situacija.
„Šalies saugumas, su klimato kaita susiję iššūkiai – juntame visais frontais ateinančias cunamio bangas. Svarbu išlaikyti tai, kas jau padaryta“, – pabrėžia pašnekovė.
Vis dėlto L. Paškevičiūtė pasidžiaugia, kad dalis svarbių klausimų aplinkosaugos srityje sprendžiami, prie to ženkliai prisideda Europos Parlamentas.
Savo ruožtu Aplinkos ministerija praneša, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nemažai svarbių teisės aktų pakeitimų, skirtų aplinkos sektoriaus ir su juo susijusių sričių teisiniam reguliavimui tobulinti.
Institucija išskiria mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, miškų, žuvininkystės įstatymus, valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 planą, taip pat atkreipia dėmesį į sugriežtintus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reikalavimus.
ELTA primena, kad Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis.
Visuomeninės organizacijos nuo 1970 m. šią dieną mini balandžio 22 d.