„Kasdien prisidedame prie pagrindinio Lietuvos ir Europos užsibrėžto Žaliojo kurso tikslo – iki 2050-ųjų metų tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Pirmieji įsigijome dujines šiukšliavežes, elektra varomus automobilius teritorijų priežiūrai, nuolat atnaujiname autoparką, atsisakydami taršesnių automobilių ir keisdami juos į varomus alternatyviu kuru. „Tvarumo akademija“ – dar vienas svarbus žingsnis, padėsiantis kiekvienam iš mūsų tapti tikrais aplinkosaugos ir tvarumo ambasadoriais“, – sako „Ekonovus“ vadovas Romas Draskinis.
Rugsėjo mėnesį startuojančios „Tvarumo akademijos“ pagrindinis tikslas – įmonės darbuotojų bei visuomenės edukacija. Bus rengiamos paskaitos apie tvarumą, ekskursijos į atliekų rūšiavimo centrus, parengta teisingo rūšiavimo atmintinė.
„Sulaukiame vis daugiau užklausų iš didelių įmonių, mokyklų, stovyklų ir būrelių vaikams organizatorių, kurie nori apsilankyti atliekų rūšiavimo centre, pamatyti, kur keliauja visa tai, ką kiekvienas išmetame į konteinerius. Galime pasidžiaugti, kad vis daugiau lietuvių rūšiuoja atliekas. Tačiau pastebime, kad vis dar kyla daug klausimų, kur ir ką galima mesti, kas gali būti perdirbama, kas yra pavojingos atliekos, plauti ar neplauti tarą ir pan. „Tvarumo akademija“ bus ta vieta, kur visi norintys galės rasti atsakymus, sužinoti naujos bei naudingos informacijos apie tvarumą ir aplinkosaugą“, – sako Komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.
„Tvarumo akademijos“ sumanytojai laukia besidominčių tvarumu ir dalijasi naudinga informacija ir patarimais, kaip teisingai rūšiuoti.
Pasitikrinkite, ar nedarote dažniausių šiukšlių rūšiavimo klaidų
Rūšiavimas – kasdienybėje nepaprastai svarbus įprotis. Vis dėlto, norint įgusti tai daryti taisyklingai, svarbu nepamiršti domėtis ir suabejojus dėl tam tikrų atliekų rūšiavimo, atrasti rūpimus atsakymus. „Ekonovus“ specialistai sako pastebintys, kad kai kurios klaidos kartojasi ir dažnai gyventojai suabejoja dėl tų pačių dalykų.
Nešvarios maisto produktų pakuotės. „Ekonovus“ gamybos vadybininkė Sandra Zdanauskaitė sako, kad, ko gero, dažniausia klaida rūšiuojant – į perdirbamų atliekų konteinerius metamos maistu suteptos pakuotės, kurios ne tik pačios negali būti perdirbamos, bet ir užteršia šalia esančias atliekas. „Svarbu, kad išrūšiuotose pakuotėse nebūtų maisto likučių, jeigu reikia jas galima ir praskalauti vandeniu, taip ne tik jos, bet ir šalia esančios atliekos nebus užterštos“, – pataria specialistė.
Nepažįstamos plastiko atliekos. Dantų šepetėliai, vienkartiniai skustuvai ir daugybė kitų kasdien išmetamų daiktų, kurių pagrindą sudaro plastikas, deja, bet turėtų atsidurti mišrių atliekų konteineryje. Kaip atkreipia dėmesį S. Zdanauskaitė, plastikas tik sudaro pagrindą, bet nėra vienintelė medžiaga naudojama tokiuose gaminiuose. Tokiais atvejais plastikas negali būti atskirtas, todėl ir nėra perdirbamas.
Apgaulingas kartonas. Dažnai galvojama, kad kietas popierius – tai kartonas, tačiau nebūtinai taip. „Tai, kas panašu į kartoną, gali nebūti kartonas. Kartonas yra lengvai perplėšiamas, turintis gofruotą vidinį sluoksnį, o vienkartiniai puodeliai, pieno pakeliai, saldainių popierėliai, dažniausiai yra kombinuotų medžiagų pakuotės, iš vidaus padengtos plastiko arba folijos pluoštu ir negali būti perdirbamos su popieriumi“, – pastebi specialistė. Tokios pakuotės turėtų būti metamos į plastikui skirtą konteinerį, net prieš įsigyjant produktus verta pagalvoti, koks bus jo kelias pasibaigus naudojimui.
Skirtingi maišeliai – pagalba atliekų rūšiavimo centro darbuotojams. „Ekonovus“ atliekų rūšiavimo centre per dieną išrūšiuojama apie 100 tonų atliekų, rūšiavimo linija sukasi ištisą parą. Paspartinti atliekų rūšiavimą padėtų skirtinguose maišeliuose rūšiuojamos antrinės žaliavos. „Jeigu namuose sukaupiate didesnį kiekį popieriaus, plastiko, metalo, jį galite išskirstyti į skirtingus maišelius – tai padės sparčiau išrūšiuoti atliekas“, – teigia S. Zdanauskaitė.
Per rūšiavimo liniją keliaujantys maišai yra perplėšiami, tačiau jeigu darbuotojai pamato, kad maiše yra daug smulkių kartono, plastiko, metalo atliekų, rūšiuotojai užtrunka ilgiau jas atskirdami.
Stambūs kartono lakštai – smulkinami. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad atliekos tilptų į tam skirtus konteinerius, todėl, pavyzdžiui, dideli kartono lakštai, dėžės turėtų būti suplėšyti į mažesnes dalis, kad galėtų būti tinkamai išmetami.
Stambiagabaritės atliekos – į tam skirtas aikšteles. Vis dar galima pastebėti, kad atnaujindami namus gyventojai stambiagabarites atliekas palieka prie konteinerių. Neretai galvoja, kad galbūt kažkas jas pamatys ir prikels antram gyvenimui, tačiau „Ekonovus“ specialistai tam rekomenduoja pasitelkti specialias atiduotuvių grupes, pasiūlyti kaimynams ar artimiesiems, kuriems gali reikėti jūsų išmetamo baldo. Prie konteinerio atsiduriančios stambiagabaritės atliekos – baldai, stalai, kėdės ir kita – turėtų būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Ši rūšiavimo klaida visiems gyventojams gali kainuoti papildomai, nes mokestis už neteisingai tvarkomas atliekas tokiu atveju paskirstomas visiems namo gyventojams.
Rūšiuoti lengva. Vis daugiau žmonių turėtų išsiugdyti įprotį rūšiuoti, tačiau kartais koją pakišti gali ir pernelyg didelis pasitikėjimas savimi. „Rūšiuoti yra labai paprasta, dažnai pakanka bent kartą perskaityti informaciją internete ar įvairiuose leidiniuose, kad nedarytume klaidų, tačiau dalis žmonių vadovaujasi nuojauta. Jeigu dėl kažko abejojate, pasitikslinkite, nes kitą kartą gali vėl iškilti toks pats klausimas“, – pataria „Ekonovus“ atstovė.