Ties Šventąja – viršijimai Aplinkosaugininkai atliko Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringą, kurio metu buvo tiriamas gyvsidabris tokiose žuvyse kaip strimelės, upinės plekšnės ir menkės. Tyrimai atlikti ir moliuskuose – midijose, makomose (jūriniuose moliuskuose) ir dreisenose (dryžuotuose moliuskuose).
Tyrimų rezultatai parodė, kad moliuskuose geros aplinkos būklės vertė – 0,02 mg/kg drėgno svorio nebuvo viršyta, o štai žuvyse viršijimų aptikta.
Menkėje, pagautoje ties Šventosios upe, netoli rajono, kur gramzdinamas iškastas gruntas, gyvsidabrio koncentracijos du kartus viršijo geros aplinkos būklės parametrus ir siekė 0,05 mg/kg drėgno svorio. Upinėje plekšnėje ties Šventosios upe koncentracija buvo didžiausia – viršijo 4 kartus ir siekė 0,085 mg/kg drėgno svorio. Strimelėje koncentracija buvo mažiausia – 0,03 mg/kg drėgno svorio, nors taip pat viršijo geros aplinkos būklės vertę.
Dėl tyrimo kilo klausimų
Aplinkos apsaugos agentūros paskelbto tyrimo duomenys sukėlė klausimų Antanui Kontautui, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos mokslo darbuotojui.
„Aplinkos apsaugos agentūra pažymi, kad žuvyse, kaip maiste, didžiausia leistina gyvsidabrio koncentracija yra 0,5 mg/kg. Tai reiškia, kad valgyti galima dešimtis kartų didesnę gyvsidabrio koncentraciją turinčias žuvis?“ – klausė A. Kontautas.
Mokslininkas sutiko, kad geros aplinkos būklės kriterijaus vertės tyrimo duomenys viršija normas.
„Tačiau tegul tyrėjai tuomet visuomenei paaiškina, kas yra geros aplinkos būklės vertė. Pagal tai, kas čia skaičiuota, būtų tas pats ir stintai, manau. Užterštumų rastume. Ne tik plekšnes ar menkes tai liečia. Informacija nerimastinga, bet ji pateikta netiksliai“, – pastebėjo A. Kontautas.
Pasak jo, geros būklės rodiklio koncentracijos yra rodiklis, kalbantis apie Baltijos jūros ekosistemos būklę, bet ne apie žuvų tinkamumą maistui.
„Teoriškai, vadinasi, suvalgyti galima didesnę koncentraciją, nei ji gali būti reikšminga aplinkos gerai būklei. Žmogus, iš ryto pamatęs pranešimą, kad nustatytos du ar keturis kartus didesnės gyvsidabrio koncentracijos žuvyse, turi bėgti į prekybos centrą ir reikalauti stabdyti prekybą žuvimis, sugautomis Baltijos jūroje?“ – stebėjosi A. Kontautas.
Siekia švaresnės aplinkos
Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė paaiškino, kad į aplinką gyvsidabris patenka tiek dėl natūralių procesų, ugnikalnių išsiveržimų, degant anglims, tiek dėl žmogaus veiklos.
„Į Baltijos jūros aplinką gyvsidabris daugiausia patenka iš atmosferos, apie 70 proc. bendro kiekio, su upių vandenimis ar tiesioginiais išleistuvais. Tiesioginiais išleistuvais patenka apie 4 proc. bendro gyvsidabrio kiekio“, – paaiškino A. Kubiliūtė.
Vedėja tikino, kad agentūra kasmet tiria gyvsidabrio kiekius Baltijos jūroje.
„Visos Baltijos jūros šalys siekia, kad jūros būklė būtų gera. Nustatyti tam tikri rodikliai, pavyzdžiui, bioįvairovės ar cheminių medžiagų rodikliai. Iš viso šių rodiklių yra vienuolika. Europos Sąjungos direktyvoje nustatyta, koks gali būti gyvsidabrio aplinkos kokybės standartas biotoje ir vandenyje“, – aiškino A. Kubiliūtė.
Nepataria vartoti vaikams
A. Kubiliūtė pažymėjo, kad gyvsidabrio aplinkos kokybės standartas taikomas koncentracijai gyvuosiuose organizmuose kaip aplinkos komponente. Leistiną gyvsidabrio koncentraciją žmogui skirtuose vartoti jūros produktuose reglamentuoja Europos Komisijos reglamentas.
„Iš tiesų yra toks paradoksas – į nuotekas gali patekti dešimtis kartų mažesnė gyvsidabrio koncentracija, nei leistina suvartoti. Mes tai taip pat pastebėjome. Reikia paaiškinti, kad žmogui neigiamas efektas pasireikštų tik suvalgius didelį kiekį gyvsidabrio turinčių žuvų. Taip, jis kaupiasi organizmuose. Jis gali kauptis ir mitybos grandinės eigoje“, – akcentavo A.Kubiliūtė.
Vedėja paaiškino, kodėl dešimtis kartų mažesnės normos yra leidžiamos aplinkoje.
„Kitos Baltijos jūros šalys oficialiai perspėja: valgyti Baltijos jūros žuvis galima tik du kartus per savaitę. Jų nepatartina vartoti nėščiosioms ir vaikams. Jos nėra draudžiamos, bet situacija vertinama realiai. Vandenyje gyvsidabrio jau nebenustatome, bet jo vis dar randama nuotekose, ypač uosto akvatorijoje. Aš pati žuvis valgau, bet nepiktnaudžiauju“, – patikino A. Kubiliūtė.