Dėl sausringo laikotarpio Europoje kyla gaisrai, sumažėjo vidaus vandenų laivyba, elektros energijos gamyba, kai kurių kultūrų derlius. Prognozuojama, kad situacija gali blogėti ir tęstis dar keletą mėnesių.
Klimatologas sako, kad Lietuvoje rugpjūtį fiksuojama jau ne pirma karščio banga, kas yra visiškai nebūdinga, tačiau sausros grėsmės kol kas dar nėra.
Stebimos rimtos pasekmės
Europos sausrų stebėjimo tarnybos, valdomos Europos Komisijos, rugpjūčio mėnesio ataskaitoje teigiama, kad 47 proc. Europos teritorijos galioja įspėjamoji padėtis, kai dirvožemiui itin trūksta drėgmės, o 17 proc. – pavojaus padėtis, kai nukenčia augmenija.
„Jau metų pradžioje daugelį Europos regionų apėmusi didelė sausra nuo rugpjūčio pradžios toliau plečiasi ir stiprėja“, – rašoma ataskaitoje ir priduriama, kad tikėtina, jog tokios sąlygos Vakarų Europos ir Viduržemio jūros regione tęsis bent iki šių metų lapkričio.
Šią vasarą didžiojoje Europos dalyje ištisas savaites tvyrojo karščiai, kurie dar labiau padidino sausrą, sukėlė miškų gaisrus, įspėjo apie pavojų sveikatai ir paskatino imtis aktyvesnių veiksmų kovojant su klimato kaita.
Dabartinė sausra vis dar atrodo didžiausia per mažiausiai 500 metų, jei sezono pabaigoje gauti galutiniai duomenys patvirtins preliminarų vertinimą, sakoma Europos Komisijos pareiškime.
Dėl jos ypač nukentėjo vasariniai pasėliai: 2022 m. grūdinių kukurūzų derlius bus 16 proc. mažesnis už pastarųjų penkerių metų vidurkį, o sojos pupelių ir saulėgrąžų derlius sumažės atitinkamai 15 proc. ir 12 proc.
Sausra neigiamai paveikė hidroenergijos gamybą, o dėl vandens, skirto aušinimo sistemoms maitinti, trūkumo nukentėjo ir kiti elektros energijos gamintojai.
Dėl žemo vandens lygio sutriko vidaus vandenų laivyba, o tai paveikė anglių ir naftos transportą.
„Didelė sausra ir karščio bangos visoje ES sukėlė beprecedentę įtampą dėl vandens trūkumo. Šiuo metu stebime gaisrų sezoną, kuris gerokai viršija vidurkį ir daro didelį poveikį pasėlių auginimui. Klimato kaita kasmet neabejotinai darosi pastebimesnė, – sakė Europos Komisijos narė Marija Gabriel.
Ataskaitoje taip pat įspėjama, kad tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas, Rumunija, Vengrija, Šiaurės Serbija, Ukraina, Moldova, Airija ir Jungtinė Karalystė padėtis vis blogėja.
Mokslininkų įspėjimas paskelbtas po to, kai visoje Europoje sparčiai žemėjant upių lygiui išryškėjo praeities reliktai, įskaitant vadinamuosius bado akmenis, įspėjančius apie galimą badą, ir nuskendusius Antrojo pasaulinio karo nacių laivų likučius.
Jungtinėje Karalystėje, kurios keliuose regionuose oficialiai paskelbta sausra, kai kurie medžiai nusidažė rudu atspalviu, tai dėl karščio laikoma „netikru rudeniu“.
Didžiausios Europos upės vos teka
Visoje Europoje dėl sausros galingos upės vos teka. Tai gali turėti dramatiškų pasekmių pramonei, krovinių gabenimui, energijos ir maisto gamybai. Su visomis šiomis pasekmėmis susiduriama kaip tik tuo metu, kai dar ir dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje trūkinėja tiekimo grandinės bei kyla kainos, rašo The Guardian.
Vietomis Luarą – ilgiausią Prancūzijos upę – dabar galima pereiti pėsčiomis, ji dar niekada netekėjo taip lėtai. Reinas sparčiai tampa nebepralaidus baržų eismui. Italijoje Po upės lygis yra 2 metrais žemesnis nei įprastai, todėl nukentėjo pasėliai. Serbija gilina Dunojų.
Dėl klimato kaitos neįprastai sausa žiema ir pavasaris, po kurių sekė rekordinė vasaros temperatūra ir pasikartojančios karščio bangos, lėmė tai, kad svarbiausi Europos vandens keliai nuseko ir įkaito.
Stringa pramonė, stoja krovinių plukdymas
Vokietijos federalinis hidrologijos institutas (BfG) teigė, kad Reino, kurio vanduo naudojamas krovininiam transportui, drėkinimui, elektros energijos gamybai ir gėrimui, lygis kris mažiausiai iki kitos savaitės pradžios.
Penktadienį vanduo ties kritiniu Kaubo ženklu, esančiu už 50 km nuo Mainco, kuriuo matuojamas ne vandens gylis, o tinkamumas laivybai, nukrito žemiau 40 cm, t. y. iki lygio, kai, daugelio laivybos įmonių nuomone, baržų eksploatacija yra ekonomiškai nenaudinga. Per kelias ateinančias dienas jis gali sumažėti iki 30 cm, teigė BfG.
Daugelis baržų, kurios gabena anglis elektrinėms ir svarbias žaliavas tokioms pramonės milžinėms kaip plieno gamintoja Thyssen ir chemijos milžinė BASF, jau dabar dirba maždaug 25 proc. pajėgumu, kad sumažintų grimzlę, o tai iki penkių kartų padidina laivybos išlaidas.
1233 km ilgio Reino upė, šimtmečius buvusi gyvybiškai svarbi šiaurės vakarų Europos ekonomikos dalis, teka nuo Šveicarijos per Vokietijos pramonės širdį ir pasiekia Šiaurės jūrą Roterdamo uoste.
Visiškai sustabdžius Reino baržų eismą. Vokietijos ir Europos ekonomika patirtų didelį smūgį: ekspertai apskaičiavo, kad 2018 m. sustabdžius laivybą šešiems mėnesiams, tai kainavo apie 5 mlrd. eurų, o dėl žemo vandens lygio prognozuojama, kad šiais metais Vokietijos ekonomikos augimas sumažės 0,2 procentinio punkto.
Nors ES teigė, kad krovinių gabenimo vandens keliais padidinimas 25 proc. yra vienas iš bloko žaliojo pereinamojo laikotarpio prioritetų, Vokietija šiuo metu stengiasi nukreipti krovinių gabenimą geležinkeliais ir keliais, nors standartiniam baržos kroviniui pakeisti reikia nuo 40 iki 100 sunkvežimių.
Mažėja elektros energijos gamyba
Prancūzijos upės gal ir nėra tokios svarbios krovinių gabenimo arterijos, tačiau jomis aušinamos branduolinės elektrinės, kuriose pagaminama 70 proc. šalies elektros energijos. Kainoms pasiekus rekordines aukštumas, elektros energijos milžinė EDF dėl sausros buvo priversta mažinti gamybą.
Griežtos taisyklės reglamentuoja, kiek atominės elektrinės, išleisdamos aušinimo vandenį, gali pakelti upės temperatūrą, o jei dėl rekordiškai žemo vandens lygio ir aukštos oro temperatūros upė jau yra perkaitusi, elektrinės neturi kitos išeities, kaip tik sumažinti gamybą. Europai gresiant vis didesnei energetikos krizei, o Garonos, Ronos ir Luaros upėms jau esant per šiltoms, kad būtų galima išleisti aušinimo vandenį, Prancūzijos branduolinės energetikos reguliavimo institucija praėjusią savaitę leido penkioms elektrinėms laikinai pažeisti taisykles.
Krovinių gabenimas 2 850 km ilgio Dunojaus upe taip pat labai sutriko, todėl Serbijos, Rumunijos ir Bulgarijos valdžios institucijos pradėjo gilinti dalį kanalų, o baržos, gabenančios daugiausia elektros generatoriams skirtą kurą, laukia, kol galės pajudėti.
Netgi Norvegija, kuri apie 90 proc. elektros energijos gamina iš hidroenergijos, pareiškė, kad dėl neįprastai žemo jos rezervuarų lygio galiausiai gali tekti apriboti elektros energijos eksportą.
Italijoje išdžiūvusios ilgiausios Italijos upės Po tėkmė sumažėjo iki dešimtadalio įprastinio lygio, o vandens lygis yra 2 metrais žemesnis už įprastą. Kadangi nuo lapkričio mėn. regione nebuvo ilgalaikių kritulių, smarkiai nukentėjo kukurūzų ir rizoto ryžių auginimas.
Po slėnyje pagaminama 30–40 proc. Italijos žemės ūkio produkcijos, tačiau ryžių augintojai perspėjo, kad gali būti prarasta iki 60 proc. derliaus, nes ryžių laukai išdžiūsta ir juos sugadina dėl žemo upės lygio įsiurbtas jūros vanduo.
Saugomose upės deltos pelkėse netoli Venecijos aukšta upės temperatūra ir lėta tėkmė taip sumažino deguonies kiekį vandenyje, kad maždaug 30 proc. lagūnoje augančių moliuskų jau žuvo.
Žemas upės lygis ir aukšta vandens temperatūra gali būti pražūtingi daugeliui rūšių. Praėjusią savaitę Bavarijoje Dunojaus temperatūra pasiekė 25 °C, o mėnesio viduryje gali būti ir 26,5 °C. Tai reiškia, kad deguonies kiekis vandenyje bus mažesnis nei šešios dalys milijonui, o tai yra mirtina upėtakiams.
Ispanija vis labiau priklausoma nuo vandens gėlinimo įrenginių
Ispanijoje vandens gėlinimo įrenginiai, kuriuose sūrus vanduo paverčiamas geriamuoju, įgijo didelę reikšmę. Dėl besitęsiančios sausros jų vandens tiekimas dabar yra pagrindinis vandens šaltinis ne tik namams, bet ir žemės ūkiui, skelbia LNK žinios.
Kylant temperatūrai, Europos pietuose mažėja gėlo vandens atsargos, tuo pačiu žemės ūkis ir turizmas jo reikalauja vis daugiau, ypač karštensiuose ir sausesniuose regionuose. Vietos ir nacionalinės valdžios institucijos, desperatiškai siekiančios padidinti vandens tiekimą, investuoja į įvairius projektus, pavyzdžiui, vandens kaupimo rezervuarus ar gėlinimo įrenginius, kuriuose sūrus vanduo paverčiamas geriamuoju vandeniu.
„Vanduo tiekiamas iš kelių siurblinių į saugyklas visoje savivaldybėje, kad būtų galima aprūpinti gyventojus“, – sako vandens gėlinimo įmonės atstovė Iraida Sanchez.
Viduržiemio jūros šalyse vandens gėlinimas vis labiau taikomas kaip priemonė apsirūpinti gėlu vandneniu.
Ispanijoje šiuo metu yra apie 700 gėlinimo įrenginių, kasdien aprūpinančių geriamuoju vandeniu apie 10 mln. žmonių. Numatoma, kad per artimiausius 50 metų gėlinimo veiklos mastas Ispanijoje išaugs dvigubai.
Lietuvoje viena po kitos fiksuojamos karščio bangos
Lietuvoje jau ne pirmą savaitę fiksuojami karščiai, temperatūrų stulpeliai siekia 30 °C ir daugiau, tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato tyrimų skyriaus vedėjas klimatologas Donatas Valiukas „Delfi“ patikino, kad kol kas sausros rizikos Lietuvoje nėra.
Vis dėlto, anot jo, rugpjūtį užfiksuotos jau dvejos karščio bangos, ko gero, bus fiksuojama ir trečia.
Karščio bangas, anot „Delfi“ pašnekovo, reikėtų sieti su kaitra, kai didesnė nei 30 laipsnių temperatūra laikosi tris ar daugiau dienų iš eilės.
„Anksčiau labai retai būdavo, kad taip vėlai rugpjūtį būtų tokie karščiai. Dienų, kada temperatūra siekia daugiau nei 20 laipsnių, skaičius yra labai išaugęs. Tai yra visiškai nebūdinga. Taip pat turėjome gana nemažai ir tropinių naktų, ypač pajūryje, kai temperatūra naktį nenukrito žemiau 20 laipsnių.
Liūtiniai krituliai, kai nelyja ir vėliau iškrinta didelis kritulių kiekis, taip pat yra padažnėję“, – įvardija specialistas ir pabrėžia, kad taip pasireiškia klimato kaita.
Nuo kaitros, anot D. Valiuko, labiausiai nukenčia žmonių, ypač vyresnių ir turinčių širdies ir kraujagyslių ligų, sveikata. Taip pat gali nukentėti žemės ūkis. Jeigu iškrenta labai daug kritulių, miestuose gali patvinti gatvės, kenčia žemės ūkis, elektros sektorius, miškai, padažnėja stiprūs vėjai.
„Kiekvienas reiškinys suranda savo terpę, kur jis daro žalą“, – apibendrina jis.
LHMT Klimato tyrimų skyriaus vedėjas akcentuoja ir tai, kad temperatūra bet kokiu atveju kils, klimatas šils.
„Kiek šiltės, priklauso nuo to, ko imsis valstybės ir kiekvienas iš mūsų. Bet, bet kokiu atveju, klimatas šiltės tiek globaliai, tiek Lietuvoje, o su tuo šiltėjimu seka ir intensyvūs stichiniai pavojingi reiškiniai, nešantys žalą“, – teigia jis.