Entuziazmas prigeso
Neseniai tarptautinė automobilių nuomos bendrovė „Hertz“, aktyviai investavusi į elektra varomus automobilius, nusprendė sumažinti išlaidas ir paskelbė, kad parduos 30 proc. savo elektromobilių parko (apie 20 tūkst. transporto priemonių), o gautus pinigus panaudos benzininiams automobiliams pirkti.
O štai Europos automobilių gamintojai tikina, kad Europos Sąjungoje stinga elektromobilių įkrovimo taškų, jų įrengimas atsilieka nuo transporto priemonių pardavimų.
Europos automobilių gamintojų asociacijos (The European Automobile Manufacturers Association ACEA) ataskaitoje teigiama, kad nuo 2017 metų elektromobilių pardavimai augo tris kartus sparčiau nei įkrovimo stotelių įrengimas. Europos Komisijos skaičiavimais, iki 2030 metų reikės 3,5 mln. įkrovimo stotelių. Tai reiškia, kad reikėtų įrengti 8 000 stotelių per savaitę, vadinasi, apie tris kartus daugiau nei dabar.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) Energetikos domenų analizės centras sako, kad elektromobilių pirkimo tempų augimo sumažėjimas buvo stebimas kai kuriose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV. Tai įvyko dėl kelių priežasčių:
1. Ekonominiai faktoriai. Elektromobilių rinka jautriai reagavo į ekonomines sąlygas, tokias kaip didėjanti infliacija ir finansavimo kaštai. Tai mažina pirkėjų perkamąją galią ir susidomėjimą didelės vertės pirkiniu, kokiu dažnai tampa elektromobilis. Šie veiksniai ypač paveikė Europos rinką, kur elektromobilių pirkimo tempai nuo 2023 m. išliko stabilūs, tačiau nebe taip sparčiai augo kaip ankstesniais metais.
2. Valstybės subsidijų pokyčiai. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, sumažino ar visiškai nutraukė subsidijas naujiems elektromobiliams įsigyti. Subsidijos sumažinimas dažnai sukelia laikiną pirkimo sumažėjimą, nes dalis vartotojų, paskatintų išankstinio subsidijų įsigijimo, atidėjo pirkimus.
3. Kainos ir pasiūlos struktūra. Nors elektromobilių kainos ilgainiui mažėja, jos vis dar yra aukštesnės už tradicinių automobilių kainas. Tai lėmė, kad mažesnes pajamas gaunantys pirkėjai, kuriems aktualiausi pigesni modeliai, ne taip aktyviai pirko elektromobilius. Be to, pasiūlos grandinių iššūkiai kai kuriais atvejais apribojo tiekimą lėtindami augimą.
4. Infrastruktūros iššūkiai. Įkrovimo infrastruktūros plėtra ne visada spėja su elektromobilių skaičiaus augimu, ypač kaimo vietovėse. Tai dar viena priežastis, kodėl kai kurie vartotojai vis dar renkasi vidaus degimo variklius.
Skinasi kelią Lietuvoje
LEA Energetikos domenų analizės centras informavo, kad Lietuvos lengvųjų keleivinių transporto priemonių parko amžiaus vidurkis viršija 15 metų, galima manyti, kad elektromobiliai Lietuvoje pradės dominuoti tik nuo 2050 m.
„Lietuvoje per šių metų 9 mėnesius įregistruoti 3 962 grynieji elektromobiliai ir 3 365 iš išorės įkraunami hibridai. Tai atitinkamai 18 proc. ir net 75 proc. daugiau, negu buvo įregistruota per tą patį 2023 m. laikotarpį.
Norime pažymėti, kad per šių metų rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo įregistruotas rekordinis elektromobilių skaičius – 1001 vnt. Todėl nėra pagrindo teigti, kad elektromobilių pirkimo bumas neva priblėso.
Elektromobilių pirkimas Europoje ir kitose pasaulio dalyse pastaraisiais metais sulėtėjo, nors susidomėjimas išlieka aukštas, ypač tam tikrose rinkose. 2023 metais elektromobilių pirkimo tempai išliko stabilūs“, – teigiama centro atsakyme.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu įregistruota daugiau kaip 25 500 elektrinių transporto priemonių.
LEA Energetikos domenų analizės centro duomenimis, pasinaudojus valstybės parama, Lietuvoje jau įrengta per 2300 elektromobilių įkrovimo privačių prieigų, o šiam tikslui skirta 1,55 mln. eurų.
Artimiausiu metu gyventojai ir įmonės planuoja įrengti dar beveik 4600 įkrovimo prieigų už 3,35 mln. eurų. Aktyviausiai privačias įkrovimo prieigas įsirengia gyventojai – jiems priklauso 77 proc. įrengtų prieigų, kitas įrengė privataus ir viešojo sektoriaus darbdaviai.
„Apibendrinant, elektromobilių pardavimai augo, tik jie augo ne taip sparčiai kaip anksčiau, ypač dėl ekonominių veiksnių, mažėjančių subsidijų ir infrastruktūros iššūkių. Elektromobilių rinka greičiausiai ir toliau augs, tačiau ilgalaikio paklausos stabilumo palaikymas priklausys nuo nuolatinės infrastruktūros plėtros, kainų mažinimo ir tolesnių valstybės paramos iniciatyvų“, – teigė centras sako atsakyme.
Investuos į plėtrą
„Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė sako, kad elektromobiliai yra vienas iš svarbiausių sprendimų transporto sektoriuje, prisidedančių prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, todėl jų svarba augs:
„Remiantis ACEA duomenimis, šiuo metu jie sudaro apie 16 proc. visų naujų automobilių pardavimų Europoje, kai 2019 m. – vos 1 proc. Tad jų vaidmuo kuriant tvaresnį transporto sektorių kasmet vis didėja.
Lietuva – ne išimtis. Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad 2030 m. Lietuvos keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių, kai šiuo metu elektromobilių skaičius šalyje siekia kiek daugiau nei 25 tūkst. Tad tikslai dėl elektra varomų automobilių plėtros ambicingi.“
Anot jos, kaip sklandžiai pavyks tai pasiekti priklauso nuo kelių priežasčių, kurios šiuo metu kiša koją dar spartesnei elektromobilių rinkos plėtrai.
„Viena jų – nepakankamai išvystyta greito elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, ypač prie pagrindinių šalies kelių. Plačiausiai išvystytas ir vartotojams patogiausias tinklas yra didžiuosiuose miestuose, tačiau patogiam susisiekimui būtinas platus įkrovimo vietų padengimas ir atokesnėse vietovėse.
Šį aspektą akcentuoja ir ACEA. Jos ataskaita rodo, kad 2017–2023 m. ES elektromobilių pardavimai augo tris kartus sparčiau nei įkrovimo taškų įrengimas. Pramonės atstovų skaičiavimais, iki 2030 m. ES reikės aštuonis kartus daugiau įkrovimo taškų kasmet“, – tikina pašnekovė.
Kitas svarbus aspektas, teigia ji, elektromobilių įsigijimo kaina, kuri, palyginti su vidaus degimo transporto priemonėmis, yra didesnė. Vis dėlto ilgainiui, tobulėjant technologijoms ir gamybai, ji turėtų mažėti. Palankesnes sąlygas įsigyti elektromobilį sudarys ir besiplečianti antrinė tokių transporto priemonių rinka.
J. Matisonė sako, kad patogi elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūra yra būtina sąlyga rinkos plėtrai. Prie jos vystymo prisideda „Neste“.
„2022 m. gruodžio mėn. bendrovė Suomijoje atidarė pirmąją viešą didelės galios įkrovimo stotelę „Neste MY Renewable Charge“. Po metų pirmąją stotelę atvėrė ir Lietuvoje – čia pradėjo veikti 300 kilovatų (kW) stotelė Pasvalio rajone, „Via Baltica“ kelyje esančioje „Neste“ degalinėje. Šiuo metu svarstome ir analizuojame galimybes dėl tolesnės plėtros.
„Neste“ planuose – iki šių metų pabaigos „Neste MY Renewable Charge“ įkrovimo stotelių tinklą Suomijoje ir Baltijos šalyse išplėsti iki 50.
Taip pat „Neste“ numato plėsti įkrovimo stotelių tinklą sunkiasvorėms transporto priemonėms. Pirmoji didelės galios stotelė Suomijoje, prie pagrindinio greitkelio, atidaryta šių metų rugsėjį“, – apie elektra varomiems automobiliams reikalingą infrastruktūrą ir jos plėtrą sakė bendrovės generalinė direktorė.
