Ekspertai pasakojo, kodėl šilumos kainų pokyčius lemiantys sprendimai priklauso ir nuo vietos, kur gyvename

Šildymas brangsta, ir daliai žmonių tai – didžiulė našta. Ar tikrai centrinis šildymas yra brangiausias šildymo būdas ir kokie jų labiausiai teršia aplinką?

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad kainų situacija kinta, ir šiuo metu, palyginus dujinio ir centralizuoto šildymo kainas, aiškiai matyti, jog pastarasis būdas pigiausias.

Šildymo sezono metu Aplinkos apsaugos specialistai pastebi didesnę taršą. Apsaugos agentūros atstovė Solveiga Pajarskienė sako, kad stipriai padaugėja kietųjų dalelių, padidėja azoto dioksido, anglies monoksido koncentracija.

„Reikėtų paminėti, kad, vyraujant palankioms meteorologinėms sąlygoms, teršalams sklaidytis palankūs orai tas daleles nusodina, jos išnešiojamos. Šiuo metu, šildymui įpusėjus, sulaukiame daug kritulių, vyrauja lietūs, šlabdriba, nėra šalti orai, šildymo poreikis ne toks didelis, sudeginamo kuro kiekiai mažesni ir dabar oro kokybė Lietuvoje tikrai gera. Kalbant apie miestus, ar ten oro tarša didžiausia, – nėra tikslinga taip sakyti, kadangi oro teršalai kaupiasi ten, kur nėra palankių sąlygų jiems sklaidytis, tai priklauso ir nuo reljefo, – kaupiasi daubose, ties individualių namų rajonais, kur nėra centrinio šildymo. Tarša gali būti didesnė ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir miesteliuose, gyvenvietėse“, – sako S. Pajarskienė.

Anot pašnekovės, taršiausias šildymo būdas – iškastiniu kuru (anglys ir durpės). Namų ūkiuose naudojamas toks šildymo būdas generuoja didžiausią išmetamų teršalų kiekį. S. Pajarskienė teigia, kad namų ūkyje šildyti naudojama mediena ir net biokuras taip pat išskiria nemažai teršalų, kietųjų dalelių.

„Teršalų kiekis labai priklauso ir nuo kuro kokybės. Kuo jis kokybiškesnis, sausesnis, tuo taršos dydis mažesnis. Labai svarbu, kad šildymo sistemos būtų techniškai tvarkingos, prižiūrimos, nuolat valomos; bent kartą per metus, prasidedant šildymo sezonui, turi būti išvalyti kaminai“, – vardija pašnekovė, kaip kiekvienas namų ūkis gali sumažinti taršą.

Vilniuje priimtas sprendimas daugiabučius šildyti naudojant mazutą kainą leido gerokai sumažinti. Visgi, kaip sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, teigiamas sprendimas kainai turi itin neigiamų savybių sveikatai.

„Mazutas turi tam tikrą mineralinių priemaišų kiekį, šiek tiek sieros. O sieros oksidai, kurie susiformuoja degimo metu, – viena agresyvesnių kenksmingų medžiagų, tad Vilniuje ir kituose miestuose, kurie degina mazutą, neišvengiamai padaugės šių teršalų. Vilniaus technologiniai įrenginiai nėra patys naujausi, nėra dūmų valymo įrenginių, tad tos kietosios dalelės, priemaišos mazute, žinoma, paskleidžiamos į orą. Bijau pasakyti, kiek tai padidins taršą, bet neišvengiamai padidins“, – neslepia V. Lukoševičius.

Pašnekovas sako, kad vis dar ne visi žmonės turi galimybę prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo, nes tai – miestų šildymo technologija.

„Deja, buvo laikai, kai buvo pigesnių alternatyvų, dujos atrodė labai patrauklus būdas, malkos,

kurios lyg ir nieko nekainuoja, jei iš savo miško. Bet paskutiniais metais, kai šilumos tiekėjai visiškai ar didžiąja dalimi perėjo prie biokuro ir tai labai atpigino šilumos kainas, sparčiai pradėjo jungtis verslo subjektai. Paskutiniu metu ir iš individualių namų gauname daug prašymų prijungti tokiuose miestuose, kaip Kaunas, Mažeikiai ir kiti; kur geros, stabilios kainos, centralizuotas šildymas tampa labai konkurencingas“, – pasakoja V. Lukoševičius.

Tikimasi, kad jau kitais metais Vilniuje pradės veikti ir kogeneracinė jėgainė, šildoma tik biokuru. Ko galima tikėtis?

„Kaina tuomet turėtų būti tokia, kaip ir kituose miestuose. Dar rugsėjo mėnesį kaina buvo 17 ct, dabar – jau tik 8 ct. Kituose miestuose stabili kaina 8–9 ct, tai ir Vilniuje taip turėtų būti. Ji greičiausiai mažės. Noriu priminti, kas iki krizės turėjome 4–5 ct kainą, kai deginome biokurą, per krizę labai pabrango ir biokuras, ir elektra, kitokie ištekliai. Jei pasibaigs krizė, mes vėl grįšime į tą kainų lygį, kuris buvo iki to laiko, prieš gerus metus, – apie 5 ct už kilovatvalandę. Praktiškai sunku rasti centralizuoto šildymo alternatyvą, jei tik jis bus prieinamas“, – sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas.

Individualiai namus šildantys žmonės, ieškodami pigiausio būdo, kartais ne tik užsitraukia aplinkosaugininkų nemalonę, bet ir turi mokėti baudas. Aplinkos apsaugos agentūros atstovė primena, kad ne viską galima kišti į krosnį.

„Negalima deginti atliekų, ypač – baldų. Būna, kad degina net drabužius, avalynę, plastikinius indelius, apdorotus lakais, dažais. Už atliekų deginimą nustatytos baudos: asmenims – nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. Be abejo, už pakartotinį pažeidimą baudos yra gerokai didesnės: asmenims jau būtų nuo 270 iki 1200 eurų, o vadovams – nuo 500 iki 3000 eurų“, – vardija S. Pajarskienė.