Ką mes valgome. 4 patarimai
Pataria prof. Kastytis Šmigelskis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto visuomenės sveikatos fakulteto profesorius:
„Rūpestis gamta ir tvariais pasirinkimais didėja. Tai susiję ne tik su pasaulinėmis madingomis tendencijomis, tačiau ir su klimatos pokyčiais, kuriuos žmonės mato. Aktyvus jaunimo įsitraukimas rodo, kad jaunoji karta laukia pokyčių ir pasiruošusi dalyvauti pokyčių atsiradime. Mes tyrėme moksleivių įsitraukimą į tvarių prekių vartojimą. Du iš trijų moksleivių nurodo, kad jiems svarbu tvarūs pasirinkimai. Tarpe penktokų tokių buvo 50 proc., tarp vienuoliktojų – jau 70 proc. Jiems svarbu išteklių tausojimas, atliekų mažinimas, gamtos įvairovės išlaikymas. Visgi yra takoskyra tarp noro rinktis ir realių galimybių – ar jie daro ar tik nori daryti? Žmonės ne visuomet elementariuose, kasdieniuose sprendimuose mato tvarumą.
Kalbant apie maisto pasirinkimą, ekspertai vieningai sutaria – reikėtų daugiau produktų rinktis iš artimos fizinės aplinkos. Jų atvežimas kainuoja mažiau, dėl to ir CO2 emisijos mažėja. Taip pat rekomenduojama vietoj masine gamyba užsiimančių prekybininkų rinktis mažus nišinius, vietinius gamintojus ir jų produkciją. Tai leis vartotojui žinoti, iš ko jis perka maistą, kokiomis skoninėmis savybėmis pasižymi tas maisto produktas. Nesakau, kad nereikia prekybos centrų. Sakau, kad tam tikrų maisto produktų pirkimas galėtų būti iš artimesnių šaltinių ir tai irgi prisideda prie taršos mažinimo.
Tvarūs pasirinkimai gali būti nelabai sudėtingi. Pavyzdžiui, į prekybos centrus siūlau ne važiuoti automobiliu, geriau eiti pėsčiomis.
Jeigu per naujus metus sugalvojote gyventi tvariau, siūlau sukonkretinti savo naujametinį pažadą. Kad ir taip: šiemet neišmesiu maisto, ieškosiu, kaip suvartoti visą įsigytą maistą ar pirksiu kažkuriuos produktus iš vietos gyventojų.
Dabar populiarėja fleksitarinės mitybos kryptis, kuri skatina valgyti mažiau raudonos mėsos, pieno produktų ar kiaušinių. Šiems produktams suvartojami dideli kiekiai vandens, žemės plotų reikia ir pan. Mažinant to vartojimą, mažiname ir savo poveikį aplinkai.
Jeigu norite išmatuoti savo tvarumą, siūlau pasirinkti tuos matavimo vienetus, kuriuos jūs esate pasiruošę keisti. Gal, pavyzdžiui, atsisakysite skrydžių lėktuvu (jie sugeneruoja dideles CO2 emisijas), o gal sumažinsite mėsos vartojimą.“
Kokiose pakuotėse mūsų produktai. 4 patarimai
Pataria Edvardas Kavarskas, pakuotės dizaino ir ženklodaros agentūros „Etiquette“ partneris.
„Mane labiausiai stebina radikalus žmonių, nusprendusių gyventi tvariau, elgesys. Tokie super entuziastai, prisiklauso tvarumo idėjų, atbėga į savo virtuvę ir iš visų spintelių ištraukia plastikinius, daug metų naudotus indelius, išmeta juos ir puola pirkti kokius nors tvaresnius: metalinius, medinius. Mažiau radikalumo, daugiau kritinio mąstymo – viską, ką jau turite, naudokite kiek įmanoma ilgiau. Yra ženkliai geresnis sprendimas turėti ir naudoti jau turimus plastikinius indelius negu juos išmesti ir pirkti naujus. Juk tų kitų indelių gamybai buvo naudojami ištekliai, logistika, o išmestus indelius vėlgi reikės utilizuoti, vėl naudojami ištekliai.
Kodėl nėra proveržio renkantis alternatyvias prekes? Trūksta informuotumo, kas yra tvaresnis sprendimas. Tai ypač matyti pakuočių srityje. Lazda šioje temoje turi du galus. Mes kalbame, kad labai didelė problema yra maisto švaistymas, jo sugedimas. Iš kitos pusės, mes darome pakuotes, kurios prailgina maisto produktų galiojimo terminą, tačiau pakuotės būna su dujomis, iš visokių plastikų. Neretai jas sunku perdirbti arba jos būna labai didelės.
Todėl siūlau atkreipti dėmesį į pakuotes, kuriose yra jūsų įsigijami maisto produktai. Bėdų yra su juodu plastiku, jį „nurašo“ kaip neperdirbamą. Jis gali būti pagamintas kaip PET, bet jeigu jis juodas – tai jau bėda. Juodos plastikinės pakuotės dažnai naudojamos pagamintų maisto produktų pakavimui, pavyzdžiui, blyneliai „loveliuose“. Gamintojams, kurie naudoja juodą plastiką, reikėtų pagalvoti apie keitimą, o vartotojams tokių pakuočių nesirinkti, nes akivaizdu, kad gamintojas nelabai tvariai žiūri į savo pakuotes.
Taip pat jau traukiasi iš lentynų, bet vis dar gali pamatyti kombinuotų pakuočių – popierinė pakuotė su plastiko „langeliais“, pasižiūrėti, kaip atrodo dribsniai ar kiti pakuotėje esantys produktai. Nesirinkite tokių kombinuotų pakuočių, jas vėliau teks ardyti, kad tinkamai išrūšiuotumėte jas kaip šiukšles.
Mūsų ofise prie šiukšliadėžių neretai įvyksta edukacinės diskusijos, kur kokią šiukšlę mesti. Kolega išmeta į mišrias atliekas pakuotę, aš ištraukiu, įmetu į kitą. Paskui stovim prie šiukšliadėžės ir kalbamės. Jis vadovaujantis šiukšlių surinkėjų nurodymais, kad į plastikines atliekas reikėtų nemesti riebalais išteptų pakuočių, taip ir pasielgė – pakelį nuo kažkokio padažo įmetė į mišrias atliekas. Tačiau tokiu atveju gautųsi, kad kas antros pakuotės negali išmesti.
Iš vienos žiedinės ekonomikos ekspertės išgirdau tokią frazę, kad perdirbimo įmonės Lietuvoje bando plovimo problemą perkelti ant vartotojų, nes patys nenori investuoti į plovimą. Mes neturime plauti grietinės indelių ar mesti riebalais išteptų pakuočių į mišrias atliekas. Plastmasinius indelius galite plauti, kai matote, kad šiukšliadėžė dar tuščia ir jei įmesite neišplovę, ten greitai atsiras kvapas. Tai išsiplauti jūsų interesuose, kad nebūtų blogų kvapų. O jeigu kiekvieną suteptą plastikinę pakuotę mesite į bendras atliekas, jos keliaus į sąvartyną ir ten tas indelis gulės kelis šimtus metų. Jeigu įmesiu į plastiką ir jis atliekų perdirbėjam netiks, tikiu, kad jie atsirūšiuos ar nuveš į kogeneracinę elektrinę sudeginimui – bus energija iš tos pakuotės. Kodėl aš taip priešinuosi indelio plovimui? Nes tai juk irgi resurso naudojimas – leidžiam vandenį.
Kaip tvarkomės virtuvėje. 4 patarimai
Dovilė Virbickienė, įmonės „LT Group“ įkūrėja.
„Neseniai užsakėme „Spinter tyrimai“ apklausą, siekėme išsiaiškinti žmonių nuomonę apie aplinkai draugiškus produktus. Tyrimas parodė, kad žmonės labiausiai būtent virtuvėje nori kažką keisti, kad ten viskas būtų tvariau.
Atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 55 proc. respondentų virtuvėje esantį įprastą indų ploviklį iškeistų į ekologišką. Apie 47 proc. nurodė, kad išmainytų įprastą šampūną į tvarią plaukų trinkimo priemonę. 35 proc. rinktųsi ekologišką rankų muilą, o 34 proc. tvarią namų apyvokos priemonę. Dėmesys ir poreikis tvariems produktams yra ypač didelis jaunimo tarpe.
Apie pusę visų apklausos dalyvių rinktųsi ekologišką indų plovimo priemonę. Kaip rodo mūsų elektroninės parduotuvės duomenys, vienas iš populiariausių produktų yra indų ploviklis. Kyla klausimas, jeigu yra poreikis ir noras vartoti kitokius produktus, kodėl visi to nedaro? Ar trūksta pasiūlos, ar informacijos, prastas prieinamumas, o gal kainos klausimas?
Norėčiau paneigti įsitikinimą, kad tvarūs sprendimai visuomet yra brangūs. Manau, tų sprendimų yra, reikia tik jų ieškoti. Mes, kaip prekybininkai, ieškom alternatyvų, ką galėtume pasiūlyti tvaraus mūsų vartotojams. Nuo pat savo veiklos pradžios orientavomės į išmetamų atliekų kiekio mažinimą, todėl pasiūlėme gražias, stilingas gertuves. Nesirinkime vienkartinių vandens buteliukų – gerkime vandenį iš gertuvių, kad kuo mažiau būtų plastikinių šiukšlių.
Statistika rodo, kad daugiausiai žmonės išmeta buitinės chemijos buteliukų: indų ploviklių, skalbiklių, dušo gelių ir pan. Mano dėmesį patraukė starterių platformoje pristatytas naujas projektas – įsigyji daugkartinį buteliuką indų plovikliui, namų valymo priemonei ar rankų muilui, dušo geliui. Jis kainuoja 11 eurų, tai čia jau daugiau nei įprastų kitų gaminių. Tačiau inovatyvūs kūrėjai, kurių produkciją mes pristatome, sugalvojo padaryti buitinę chemiją miltelių pavidalu. Tereikia įsigyti tų miltelių už pusketvirto eurų, prasiskiesti vandeniu daugkartinio naudojimo buteliuke ir vartoti. Plastikinių pakuočių tavo gyvenime lieka keturios – indų ploviklis, namų valiklis, muilas, dušo gelis – ir tu jų niekada neišmeti. Toks unikalus ir labai tvarus sprendimas leidžia mums konkuruoti su tradiciniais indų plovikliais ir rankų muilu. Siūlau suskaičiuoti kiek per tris mėnesius išmetate tuščių buitinės chemijos pakuočių. Tas kalnas buteliukų tikrai paskatins jus imtis kokių nors pokyčių.
Gal kartais kokybiškos pakuotės ar tvaresnis produktas gali būti brangesni, tačiau manau, kad galima rasti alternatyvų, kurios bus įkandamos daugumai vartotojų. Esu įsitikinusi, ilgainiui tvarių produktų kainos bus konkurencingesnės ir tvaresnės prekės taps prieinamesnės.
Kalbant apie mažus, kasdienius pokyčius, noriu pasiūlyti mūsų šeimoje padarytą pokytį. Mes atsisakėme desertų, kurie pakuojami į plastikines pakuotes. Tai įvairūs sausainiai, pyragai, tortai ir pyragėliai. Kelios tokios pakuotės ir jau pilna šiukšliadėže. Renkamės vietines kepyklėles, kur desertus pakuoja tvariau, į popierines pakuotes.
Draugų rate įvedėm tokią naują taisyklę: kai vyksta vakarėliai, mes sunešam, kas ką turi. Mėgstam sueiti į vieną krūvą ir gaminti vieną patiekalą. Tampa aišku, kad kažkuris turi reikiamų prieskonių, kažkas turi produktų garnyrui. Žodžiu, vakarėliams ir draugų susiėjimams neperkam specialiai produktų, o naudojam, ką turim šaldytuvuose ir lentynuose. Tokia idėja labai visiems patiko, nes pamatėme, kiek daug produktų slepiasi mūsų spintelėse ir šaldiklių užkampiuose. Daugeliui tai leido pasidaryti rimtas revizijas ir suvokti, kiek visko daug turi užsislėpę. Iš pradžių buvo kaip žaidimas, o dabar tai jau mūsų tradicija. Tai naudinga ir ekonomine, ir tvarumo prasme.