Centralizuotas šildymas – pranašesnis už individualų
Centralizuotas šildymas atsirado iš elektros sektoriaus. Apie 80 proc. elektros energijos pagaminama šiluminėse elektrinėse. Gaminant ją neišvengiamai susidaro didžiuliai šilumos nuostoliai, ją tiesiog išmetant į aplinką. Elektrėnuose buvo šildomas vietinis ežeras, Ignalinoje – Drūkšio, Vilniaus ir Kauno elektrinės šilumą išmesdavo į upes. Tuomet kilo mintis, kad šilumą galima panaudoti miesto šildymui.
„Jeigu šiluminė elektrinė elektra paverčia apie 30–40 procentų energijos, o šilumą panaudoja miesto šildymui, 85–90 proc. šilumos tampa naudinga. Dabartinių elektrinių šiluma perduodama į miestus ir pasiekiamas labai didelis jų efektyvumas. Svarbiausia, kad ši energija – prognozuojama, galima stabiliai gaminti ir elektrą, ir šilumą. Anksčiau veikė vietinės šildymo sistemos – kiekviename name buvo po katilinę ir kūriką, kuris angliniais katilais šildė konkretų namą“, – aiškino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius.
Energetikos ekspertas Kęstutis Buinevičius pasakojo, kad centralizuotai tiekiama miesto šiluma gaminama viename ar keliuose šaltiniuose, vėliau ją vamzdynais perduodant plačiam vartotojų tinklui. Naudojant centralizuotai tiekiamos šilumos tinklą, vienu metu šilumos energija galima aprūpinti didelį skaičių vartotojų.
Tokia šildymo sistema naudoti pradėta prieš beveik pusantro šimto metų. Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjo Arturo Rogožos, 1876 m. buvo įrengta pirmoji centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistema JAV, Niujorke. Šioje sistemoje iš didelės galios katilo vamzdžiais buvo tiekiamas garas daliai miesto pastatų, o atgal kondensato vamzdynais buvo grąžinamas susikondensavęs vanduo. Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, vamzdžiai buvo izoliuoti. 1900 m. pradėjo veikti pirmoji Europoje Vokietijos rajoninio šilumos tiekimo sistema Drezdene. Lietuvoje pirmoji centralizuoto šilumos tiekimo sistema pradėjo veikti 1957m. Šiuo metu visose Europos šalyse yra eksploatuojamos CŠT sistemos, tačiau jų tiekiamas šilumos kiekis yra labai nevienodas ir svyruoja nuo 1 iki 92 proc.
Lietuva – tarp pirmaujančių Europoje
Lietuva, kartu su Danija ir Švedija, turi plačiausiai Europoje įrengtus centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų tinklus. Šiaurės Europos šalyse centralizuotas šilumos tiekimas (CŠT) ir toliau intensyviai vystomas, prijungiant vis daugiau vartotojų.
CŠT sektoriuje veikia masto ekonomika – kuo daugiau vartotojų prie centralizuotai tiekiamos miesto šilumos tinklo prisijungia, tuo daugiau galimybių atsiranda šilumos kainų mažėjimui. Todėl miesto šilumos tinklo plėtra naudinga visiems vartotojams.
„Kauno energijos“ duomenimis, vien per 2021–2022 m. prie miesto šilumos tinklo buvo prijungta objektų, kurių kvadratūra siekia beveik 300 tūkst. kv. m. Efektyvaus energijos vartojimo direktyva apibrėžia, kokia turi būti efektyvi šilumos tiekimo sistema. Teigiama, kad ne mažiau, kaip pusę turi sudaryti atsinaujinanti energija, o bendras perdavimo efektyvumas siekti ne mažiau, nei 80 proc. Lietuvoje absoliuti dauguma sistemų yra efektyvios pagal abu kriterijus.
V. Lukoševičius džiaugėsi, kad Lietuvoje buvo išsaugota vamzdynų sistema. Kitose šalyse ji buvo sunaikinta ir dabar pakankamai sunku ją atstatyti jau įkurtuose miestuose.
Anot A. Rogožos, paskutiniais metais Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos dalis sudarė apie 57% ir pagal šį rodiklį nusileido tik Islandijai, Latvijai ir Danijai. Tai rodo labai didelį aprūpinimo šiluma mastą ir CŠT sistemų svarbą gaminant bei tiekiant šilumą vartotojams. Lietuvoje CŠT sistemos neabejotinai išliks dominuojančiomis, o jų transformacija į aukštesnės kartos kategorijas užtikrins jų konkurencingumą.
Sistemos privalumai ir trūkumai
Specialistų teigimu, centralizuotas šildymas Lietuvoje šiuo metu – pigiausias, mat jam gali būti naudojamas įvairus kuras, atsižvelgiant į tuo metu pigiausią. K. Buinevičius išvardino ir kitų privalumų, kuriais naudojasi centralizuoto šildymo vartotojai.
Didelė dalis centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Biokuras yra pigesnis už gamtines dujas ar elektrą, todėl net ir didėjant energijos išteklių kainoms, biokuras nebrangsta taip ženkliai ir išlieka pigesnis nei dujos, elektra ar net medienos granulės. „Katilinių pritaikymas biokuro deginimui Kaune pradėtas 2012 m. Iki karo Ukrainoje sukeltos energetinės krizės, dėl biokuro naudojimo miesto šiluma laikinojoje sostinėje atpigo 57 proc. (2012–2021 m.)“, – sakė energetikos ekspertas.
Kitas CŠT privalumas – teigiamas poveikis mažinant oro taršą. Tyrimai rodo, kad smalkių (CO) koncentracija centralizuoto šilumos tiekimo katiluose yra šimtus ar tūkstančius kartų mažesnė negu buitiniame katile. Tai reiškia, jog individualių namų gyventojai, atsisakydami kieto kuro krosnių ir pasirinkdami žalesnę alternatyvą – prisijungimą prie miesto šilumos tinklo, gali ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
Kiekvieną mėnesį vyksta šilumos pirkimo aukcionas ir miesto šildymo įmonė perka šilumą iš to gamintojo, kuris pasiūlo žemiausią kainą. Tokia sistema užtikrina, kad gyventojai bus aprūpinami pačia pigiausia šiluma. Centralizuoto tinklo katilinėse yra galimybės kūrenti tokį kurą, kuris tuo metu yra pigesnis. Pavyzdžiui, pabrangus gamtinėms dujoms, kaip dabar, gali būti kūrenamas skystas kuras. Dėl keliose katilinėse išgaunamos šilumos ir galimybių naudoti skirtingas kuro rūšis, centralizuoto tinklo tiekiama šiluma ne tik pigesnė, bet ir patikimai tiekiama. Jos poveikis aplinkai daug mažesnis už individualaus šildymo pavieniais kietojo kuro katilais.
A. Rogoža išskyrė papildomų centralizuotai tiekiamos šilumos privalumų. Anot jo, lyginant su individualiais katilais, vienas būdingiausių CŠT sistemų bruožų – kogeneracija. Gaminant elektrą ir šilumą kartu, efektyviau panaudojamas deginamas kuras ir tuo pačiu mažiau teršiama aplinka. Be to, oro tarša papildomai sumažinama dėl efektyvios išmetalų valymo-kontrolės įrangos.
„Taip pat, gyventojams nereikia rūpintis kuru ir jo sandėliuoti, eksploatuoti kuro deginimo įrenginių, nėra patalpų taršos, gaisro ar sprogimo pavojaus. CŠT sistemos yra lanksčios technologijų vystymuisi, o tai leidžia pereiti prie kito kuro panaudojimo, mažinti energijos kainų pokyčių svyravimus, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą. Be to, galima deginti mažai vertingą kurą (pvz., atliekas), geoterminę ir pramoninę atliekinę šilumą“, – sakė pašnekovas.
V. Lukoševičius atkreipė dėmesį į centralizuoto šildymo poveikį aplinkai bei gyventojų priklausomybei nuo energijos šaltinių. Pasak jo, šiuo būdu efektyviai gaminama elektra ir į aplinką neišmetama šiluma. Mieste matomi vienas – du kaminai, o ne daugybė privačiuose namuose. Dėl to gerėja oro kokybė, nes didelėje elektrinėje galima užtikrinti kokybišką degimo procesą. Naudodami centralizuotą šildymą gyventojai ir įmonės atsikrato papildomų atsakomybių: kūrenti, rūpintis katilo priežiūra, remontu, nereikia skirti atskirų patalpų katilinei. Negana to, toks šildymas – naudingas valstybei, nes vienas didelis – daug pigiau, negu tūkstančiai mažų.
„Per dujų krizę pasirodė, kad jos yra geopolitinis ginklas, nuo kurio sunku apsisaugoti. Mes turėdami šaltinių įvairovę šią problemą išsprendėme paprasčiau, nei kitos Europos šalys. Centralizuoto šildymo privalumas ir tas, kad naudodami skirtingus kurus pasiekėme labai gerą klimato kaitos rodiklį“, – pastebėjo LŠTA prezidentas.
Nors šiuo metu centralizuotu šildymu naudotis pigiausia ir patogiausia, šis būdas turi ir trūkumų. „Vienintelis centralizuotos šilumos tiekimo trūkumas – šilumos praradimai vamzdynų sistemose. Dėl to prarandama dalis šilumos, bet jeigu kuras – pigus, šie nuostoliai nėra dideli. Tarkime, gaminant šilumą iš biokuro, patys įrenginiai ir jų eksploatacija kainuoja daug brangiau, negu kuras“, – aiškino V. Lukoševičius.
A. Rogoža pridūrė, kad lyginant su individualiais šilumos siurbliais, CŠT turi mažiau privalumų, tačiau vis dėlto šilumos punkte yra mažiau įrenginių, nereikalingas didelės elektrinės galios įvadas ir šilumos kaina mažai susijusi su ypač svyruojančia elektros kaina.
Atsižvelgiant į centralizuoto šilumos tiekimo privalumus, Šiaurės Europos šalyse šis šildymo būdas intensyviai plečiamas. Vertinant CŠT tvarumą, miestai turi parengę specialiuosius šilumos ūkio planus, kur numatyta, kuriose miesto zonose ir kokiu būdu turi būti gaminama šiluma, kad miestų oras išliktų švarus. Prioritetas skiriamas būtent centralizuotai tiekiamai šilumai, nes tai efektyvus ir saugus būdas pastatus aprūpinti šilumos energija. Be to, naudojant centralizuotai tiekiamą miesto šilumą, mažėja ne tik miestų tarša, bet ir mažinamos gyventojams tenkančios būstų šildymo išlaidos.