Išplėstinės atsakomybės sistema – tekstilės gamintojams ir importuotojams
Komisija siūlo visose ES valstybėse narėse įvesti privalomas išplėstinės gamintojo ir importuotojo atsakomybės sistemas tekstilės gaminiams. Gamintojai ir importuotojai turės padengti tekstilės atliekų tvarkymo išlaidas, o tai taip pat bus skatinami mažinti atliekų kiekį ir gerinti tekstilės gaminių kokybines savybes, užtikrinant žiediškumą.
Gamintojų ir importuotojų įnašais bus finansuojami tekstilės atliekų atskiro surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pajėgumai. Gamintojų ir importuotojų piniginio indėlio dydis bus nustatomas atsižvelgiant į tekstilės gaminių aplinkosauginį veiksmingumą.
Siūloma, kad į gamintojų ir importuotojų, kuriems taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, aprėptį nepatektų labai mažos įmonės ir savarankiškai dirbantys siuvėjai, gaminantys individualius gaminius, taip pat tie, kurie teikia rinkai naudotus tekstilės gaminius arba pagamintus iš panaudotų gaminių ar tų gaminių atliekų.
Kadangi Europos Sąjungoje 99 proc. tekstilės sektoriaus sudaro mažosios ir vidutinės įmonės, įgyvendinant tekstilės gamintojo išplėstinės atsakomybės sistemą bus siekiama kuo labiau sumažinti administracinę naštą. Todėl gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą siūloma įgyvendinti kolektyviai, gamintojų ir importuotojų organizacijoms prisiimant atsakomybę jų vardu.
Valstybėms narėms jau dabar nustatyta pareiga užtikrinti, kad nuo 2025 m. tekstilės atliekos būtų rūšiuojamos. Siūlomomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad panaudota tekstilė būtų rūšiuojama pakartotiniam naudojimui, o tai, ko negalima panaudoti pakartotinai, būtų nukreipta į perdirbimą.
Pasiūlymu taip pat bus skatinama naujų tekstilės sektoriaus technologijų moksliniai tyrimai ir plėtra, tam planuojamos ES investicijos. Atsiradus daugiau galimybių panaudoti jau naudotus tekstilės gaminius tikimasi, kad sumažės vartotojų išlaidos, o kartu bus sumažintas tekstilės gamybos poveikis gamtos ištekliams.
Didžioji dalis tekstilės atliekų tiek ES, tiek Lietuvoje vis dar sudeginama arba šalinama sąvartyne
ES per metus susidaro 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų. Vien drabužiai ir avalynė sudaro 5,2 mln. tonų atliekų, o tai yra 12 kg atliekų vienam ES gyventojui kasmet. Šiuo metu tik 22 proc. tekstilės atliekų po vartojimo surenkama atskirai pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui, o likusi dalis sudeginama arba šalinama sąvartynuose.
Pranešime pabrėžiama, kad Lietuvoje didžioji dalis nebetinkamų naudoti tekstilės gaminių vis dar išmetami į komunalinių atliekų konteinerius arba paliekami greta jų. Tekstilės surinkimo konteinerinė sistema Lietuvoje nuolat plečiama, tačiau konteinerių tinklas kol kas nepakankamas. Nuo 2025 m. sausio 1 d. atskiras tekstilės atliekų surinkimas bus privalomas. Iš viso Lietuvoje artimiausiu metu planuojama pastatyti apie 1,7 tūkst. vnt. tekstilės atliekų surinkimo konteinerių.
Šiandien susiduriama su iššūkiais ieškant tekstilės atliekų perdirbimo ir panaudojimo galimybių. Šiuo metu Lietuvoje tekstilės atliekas į žemesnės vertės gaminius ir medžiagas – šluostes, neaustines medžiagas ir pan. – perdirba vos kelios įmonės. Tekstilės gamybos atliekas naujų gaminių kūrimui panaudoja tik mokyklos, darželiai ar kūrybinės dirbtuvės, todėl tai sudaro menką dalį šių atliekų kiekio.
Siekiant užtikrinti sklandų žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą tekstilės sektoriuje, Lietuvos Valstybiname atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 metų plane numatyta įgyvendinti viešinimo kampanijas, skatinančias rinktis daugkartinius gaminius ir pakartotinai naudoti daiktus, populiarinančias atliekų rūšiavimą.
Kartu numatoma plėsti trūkstamų didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių skaičių, užtikrinant jų patogų prieinamumą pagal gyventojų tankumą, plėtoti buityje susidarančių tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą, finansuoti jos modernizavimą. Dar iki direktyvos pakeitimo inicijavimo Lietuva jau buvo suplanavusi pradėti taikyti gamintojo atsakomybę nuo 2025 m.