2022 m. birželį Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl ES Gamtos atkūrimo įstatymo, kuris yra pagrindinė Europos žaliojo susitarimo dalis. Pasiūlyme numatyti teisiškai privalomi biologinės įvairovės ir nualintų ekosistemų, ypač tų, kurios turi didžiausią potencialą surinkti ir kaupti anglies dioksidą, atkūrimo tikslai.
Pasiūlyme derinamas bendras atkūrimo tikslas – ilgalaikis gamtos atkūrimas ES sausumos ir jūros teritorijose – su privalomais atkūrimo tikslais konkrečioms buveinėms ir rūšims. Iki 2030 m. šios priemonės turėtų apimti bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti.
Tikimasi, kad per dvejus metus nuo reglamento įsigaliojimo ES šalys pateiks Komisijai nacionalinius atkūrimo planus, kuriuose nurodys, kaip jos įgyvendins numatytus tikslus. Jos taip pat privalės stebėti savo pažangą ir reguliariai teikti susijusias ataskaitas.
„Mes esame taip nustekenę savo gamtą ir jau dabar susiduriame su to pasekmėmis – mus vargina sausros, liūtys, kiti gamtos kataklizmai, nyksta bitės, paukščiai, atsiranda grėsmingi virusai. Tuo pačiu Europa sugalvojo ambicingą planą, kaip spręsti šią situaciją – sukūrė Žaliąjį kursą ir Gamtos atkūrimo reglamentą,“ – apie sprendimo svarbą kalba nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.
Aplinkos koalicijos išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad Gamtos atkūrimo įstatymas atlieka itin svarbų vaidmenį sprendžiant biologinės įvairovės nykimo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos problemas. Nualintų ekosistemų atkūrimas bus labai svarbus ne tik įgyvendinant Europos planus siekti klimato neutralumo, bet ir siekiant užkirsti kelią stichinėms nelaimėms bei sumažinti jų poveikį, užtikrinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir ES ekonomikos atsparumą.
„Svarbu pastebėti, kad reglamentas neįveda beveik jokių naujų tikslų, kurių nėra dabartinėse direktyvose ar strategijose. Skirtumas tik toks, kad jis bus teisiškai įpareigojantis: reikalaus valstybes nares parengti Europos Komisijos prižiūrimus Nacionalinius gamtos atkūrimo planus, vers stebėti ir atsiskaityti už pažangą,“ – papildo Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė.
Reglamente iškelti siekiai apima šias pagrindines kryptis: sukurti pakankamą saugomų teritorijų tinklą, griežtinti ES svarbos natūralių buveinių apsaugą ir atkūrimą, sustabdyti vabzdžių apdulkintojų nykimą, didinti miškų, jūrų, upių apsaugą, plėsti miestų žaliąsias erdves, gerinti gamtos apsaugą vietose, kur vykdoma žemės ūkio veikla.
Stoja ūkininkų pusėn
Praėjusią savaitę centro dešinioji Europos liaudies partija (ELP) pasitraukė iš derybų ir paragino visiškai atšaukti šį teisės aktą, taip nusigręždama nuo Europos žaliojo susitarimo, nors anksčiau teigė, kad gamtos apsauga yra vienas pagrindinių partijos prioritetų.
Partijos atstovai save pristato kaip ūkininkų ir kaimo vietovių interesų gynėjus. Jų teigimu, Gamtos atkūrimo reglamento tikslai yra per griežti ir užkraus nesąžiningą naštą ūkininkams tuo metu, kai jų prašoma didinti maisto gamybą Rusijai kariaujant prieš Ukrainą, kuri anksčiau buvo pagrindinė žemės ūkio produktų eksportuotoja į ES, rašoma „Politico“.
Derybose dėl teisės akto pasiūlymų ELP siekia sumažinti reglamento taikymo sritį ir užmojus. Partijos atstovai teigia, kad gamtos atkūrimo priemonės turėtų būti privalomos tik saugomose „Natura 2000“ teritorijose ir nepaveikti žemės ūkio paskirties žemės.
Įstatymas jau lemiamame etape
Birželio 15 d. Europos Parlamento Aplinkos komitetas (Environment Committee – ENVI) balsuos dėl kompromisinių pakeitimų, o birželio 20 d. Taryba priims galutinę poziciją. Nors du susiję komitetai (Žemės ūkio ir Žuvininkystės), užuot rengę kompromisinį tekstą balsavo už tai, kad pasiūlymas būtų atmestas, lemiamą balsą turi ENVI komitetas.