Pokyčiai dėl taršos pakuotėmis
Europos Komisijos pranešime žiniasklaidai rašoma, kad kiekvienam europiečiui per metus tenka vidutiniškai beveik 180 kg pakuočių atliekų. Pakuočių gamyba yra viena iš pagrindinių grynųjų medžiagų naudojimo paskirčių – joms ES sunaudojama 40 proc. plastiko ir 50 proc. popieriaus. Nesiimant jokių veiksmų iki 2030 m. pakuočių atliekų kiekis ES padidėtų dar 19 proc., o plastiko pakuočių atliekų – net 46 proc.
Siūloma ES teisės aktų dėl pakuočių ir pakuočių atliekų peržiūra siekiama trijų tikslų. Pirma, užkirsti kelią pakuočių atliekoms susidaryti – mažinti jų kiekį, riboti nereikalingas pakuotes ir skatinti naudoti daugkartines bei pakartotinai pripildomas pakuotes. Antra, didinti aukštos kokybės („uždarojo ciklo“) perdirbimą – pasiekti, kad iki 2030 m. visos ES rinkoje esančios pakuotės būtų tinkamos perdirbti ekonomiškai perspektyviu būdu. Ir galiausiai – sumažinti pirminių gamtos išteklių poreikį bei sukurti gerai veikiančią antrinių žaliavų rinką, o nustatant privalomus tikslus didinti perdirbtų plastikų naudojimą pakuotėse.
Eurokomisras V. Sinekvičius interviu „Tvariai Lietuvai“ patikslina, kad pagrindinis tikslas – iki 2040 m. kiekvienoje valstybėje narėje vienam gyventojui tenkantį pakuočių atliekų kiekį sumažinti 15 proc., lyginant su 2018 m. Tai reikštų, kad bendras atliekų kiekis ES sumažėtų apie 37 proc., palyginti su tuo, koks jis būtų nekeičiant teisės aktų. Mažinti pakuočių kiekį taip pat bus siekiama jas naudojant pakartotinai ir perdirbant.
„Aišku, galbūt 15 proc. ir atrodo nedaug, bet šis tikslas yra didžiulis iššūkis, nes matome, kad šiandien pakuočių tarša didėja ir tas didėjimas yra daug didesnis nei rūšiavimas ar perdirbimas, nors per pastaruosius 10 metų ir rūšiavimo, ir perdirbimo mastas augo“, – teigia V. Sinkevičius.
Anot jo, turime tik 65 proc. tų pakuočių atliekų, kurias sugebame išrūšiuoti ir perdirbti. Tad kasmet apie 35 proc. – tai yra apie 30 mln. tonų – atliekų arba yra sudeginamos, arba nugula sąvartynuose, arba galiausiai teršia mūsų aplinką.
„Į tai reaguodami, turėjome pristatyti priemones, kurios būtų akcentuotos ne tik į mums jau žinomus būdus rūšiavimą ir perdirbimą – jas, be abejo, būtų galima ir dar efektyvinti, – bet ir į vadinamąjį pernaudojimą. Toliau žengiame tuo keliu, kuris mums jau žinomas, kalbant apie vienkartinio plastiko arba nereikalingo plastiko pakuočių draudimą. Čia turbūt bus gana dideli pokyčiai, kurie, aišku, palies ir visus vartotojus“, – tikina eurokomisaras.
Pokyčiai ir gyventojams, ir verslams
V. Sinkevičius sako, kad dėl šios iniciatyvos gyventojai pirmiausia pastebės, jog kiekviena pakuotė bus specialiai paženklinta. Ženklinimas, anot jo, atsiras ir ant konteinerių, todėl žmonėms bus dar aiškiau, į kurį konteinerį kurią pakuotę mesti, nes šiuo metu vis dar dažnai kyla klausimų ir pakuotė atsiduria ne ten, kur turėtų.
Taigi, ant kiekvienos pakuotės bus etiketė, kurioje bus nurodyta, iš ko pakuotė pagaminta ir kokiam atliekų srautui ji priskirtina. Tos pačios etiketės bus ir ant atliekų surinkimo konteinerių. Visoje ES bus naudojami tie patys simboliai.
„Kalbėjome ir apie tų konteinerių spalvų suvienodinimą visoje Europoje, bet kadangi investicijos jau padarytos, tai likome prie suvienodinto ženklinimo. Tai įvyks, manau, per artimiausius 2–3 metus, priklausomai, kada Parlamentas ir Taryba priims šį reglamentą“, – paaiškina eurokomisaras.
Anot jo, antras dalykas, kurį pajus ir verslai, ir gyventojai, yra elektroninė prekyba.
„Kalbant apie pakuotes ir apsipirkimą internetu, nebus galima viršyti 40 proc. laisvo ploto. Tai reiškia, kad pati pakuotė negalės būti didesnė nei 40 proc. to gaminio, – teigia V. Sinkevičius. – Pakuotės šiuo metu ženkliai viršija pačios prekės dydį. Vėlgi ilgai dirbome su didžiausiomis įmonėmis, kurios yra siuntėjos, dėl to, kaip užtikrinti, kad tas gaminys atkeliautų saugus, bet kartu ir ženkliai sumažinti pakuotes.“
Eurokomisaras taip pat priduria, kad iki 2030 m. dideli pokyčiai laukia ir restoranų bei aptarnavimo sektorių.
„Restoranuose ir kavinėse, kai yra valgoma viduje, bus uždrausta naudoti pakuotė išsinešti. Taip pat bus leidžiama naudoti tik daugkartinio naudojimo talpas, tai reiškia, kad nebebus galima naudoti maisto produktų, – pavyzdžiui, kečiupo, majonezo – ir gėrimų vienkartinių pakuočių. Galų gale, itin didelis pokytis laukia greitųjų maisto restoranų, nes jie naudoja pakuotes valgymui viduje. Pokyčiai laukia ir viešbučių – išnyks visi maži šampūno, losjono, dušo želė ir kt. buteliukai. Iki 2030 m. išnyks ir pakuotė, į kurią pakuojami vaisiai, sveriantys mažiau nei 1,5 kilogramo. Ir turbūt svarbiausias tikslas, kad iki 2030 m. pakuotės turės būti visiškai tinkamos perdirbti.
Be to, visoms šalims narėms bus privaloma depozito sistema, nebent valstybė galės įrodyti, kad ji sugeba surinkti 90 proc. pakuočių be taromatų sistemos“, – vardija „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
Kol kas vos 9 ES šalys narės turi depozitines taros surinkimo sistemas, iš kurių 6 surenka plastikinę, metalinę ir stiklinę tarą (Kroatija, Danija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva), o 3 – tik metalinę ir plastikinę (Vokietija, Slovakija ir Švedija).
Anot eurokomisaro, Lietuva labai stipriai pasistiebė surinkdama PET butelių, skardinių pakuotes nuo turbūt 34 proc. prieš depozito sistemos įvedimą iki 91 proc. dabar.
V. Sinkevičius teigia, kad pakeisti visą pakuotę, kuri galėtų būti perdirbama, užtruks, tačiau kalbame apie daugiau nei septynerius metus nuo šiandien, tad laiko užteks.
„Aišku, tai bus didelis pokytis, jis darys įtaką restoranams, kurie turės ieškoti sprendimų. Nemanau, kad viešbučiuose kils daug problemų, jau matau, kad daugelis viešbučių pereina prie papildomos pakuotės ir kad nėra išstatyta eilė tų buteliukų. Didelių rūpesčių dėl to niekam nekyla. <...>. Sprendimai egzistuoja, o kai kuriems sektoriaus dalyviams reikės prie jų prisitaikyti“, – apibendrina eurokomisaras.
EK pranešime žiniasklaidai pabrėžiama, kad dėl pertvarkos vienkartinių pakuočių pramonė patirs investicinių išlaidų, tačiau bendras poveikis ekonomikai ir darbo vietų kūrimui ES yra teigiamas. Tikimasi, kad vien dėl didesnio pakartotinio naudojimo iki 2030 m. šiame sektoriuje bus sukurta daugiau nei 600 000 darbo vietų, o daugelis iš jų bus vietinėse mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Tikimasi, kad pakuočių sektoriuje bus įgyvendinta daug inovacijų, dėl kurių mažinti pakuočių kiekį, pakartotinai jas naudoti ir perdirbti taps patogu. Priemonės turėtų papildyti ir pinigines – jei įmonės sutaupytas lėšas perkels vartotojams, kiekvienas europietis galėtų sutaupyti kone 100 eurų per metus.
Be to, Įvardytų taisyklių įgyvendinimas pakuočių sektoriui suteiks visas galimybes įgyvendinti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą.