Europos Parlamente numatomas kertinis balsavimas: už gerovės, sveikatos ir ateities pamatą

Trečiadienį Europos Parlamente vyks pakartotinis balsavimas dėl vieno kertinių Žaliojo kurso įgyvendinimo dokumentų – Gamtos atkūrimo reglamento. Jame numatyti ambicingi tikslai, užtikrinantys sveiką ir klestinčią gamtą ateities kartoms. Šiame balsavime svarbus vaidmuo teks ir Lietuvos europarlamentarams. Nevyriausybininkams užklausus, kaip balsuos lietuvių politikai, daugelis savo pozicijos neatskleidė.

„Gamtos atkūrimo reglamentas neabejotinai reikalingas žmonėms ir gamtai, tačiau Europos Parlamente dėl šio reglamento vyksta kova. Bendraujant su politikais kartais atrodo, kad jie negirdi mokslo perspėjimo ir gamtą vis dar mato ne kaip mūsų gerovės, sveikatos ir ateities pamatą, bet kaip kažką, ką galima aukoti norint įtikti netvarių veiklų lobistams. Taip apgaudinėdami patys save jau atėjome į gilias klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizes. Turime atsikvošėti – mums reikia gamtos. Tik ar tai mato mūsų europarlamentarai?“ – svarsto Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

Pasak nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ direktorius Žymanto Morkvėno, labiausiai kontraversiška yra konservatorių pozicija.

„Nors Lietuvoje konservatoriai deklaruoja esantys labai draugiški gamtai, bet partijos iškelti politikai Europos Parlamente yra prisijungę prie frakcijos, kuri demonstruoja aiškų priešiškumą Gamtos atkūrimo reglamentui. Tiesa, šioje frakcijoje dirbantys Liudas Mažylis ir Aušra Maldeikienė siunčia žinią, jog Gamtos reglamentas yra svarbus ir reikalingas, o balsuos jie remdamiesi savo galva, nepaisydami niekieno nurodymų. Visgi, Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės pozicija kelia susirūpinimą,“ – sako Ž. Morkvėnas.

Europos Parlamente dirbantys LSDP atstovas Juozas Olekas ir LVŽS atstovas Bronis Ropė jau balsavo dėl Gamtos atkūrimo reglamento Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komitete, jų balsai buvo palankūs reglamentui. Nevyriausybininkas nepavyko sužinoti socialdemokratės Vilijos Blinkevičiūtės ir liberalo Petro Auštrevičiaus pozicijų.

ELTA primena, kad birželį Europos Parlamento Aplinkos komitete (Environment Committee – ENVI) vyko pirmasis balsavimas dėl šio reglamento. Nuomonėms pasiskirsčius po lygiai (44 buvo už reglamento priėmimą, 44 – prieš), svarstymas buvo nukeltas.

2022 m. birželį Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl ES Gamtos atkūrimo įstatymo, kuris yra pagrindinė Europos žaliojo susitarimo dalis. Pasiūlyme numatyti teisiškai privalomi biologinės įvairovės ir nualintų ekosistemų, ypač tų, kurios turi didžiausią potencialą surinkti ir kaupti anglies dioksidą, atkūrimo tikslai.

Pasiūlyme derinamas bendras atkūrimo tikslas – ilgalaikis gamtos atkūrimas ES sausumos ir jūros teritorijose – su privalomais atkūrimo tikslais konkrečioms buveinėms ir rūšims. Iki 2030 m. šios priemonės turėtų apimti bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti.