Rinkoje kasmet atsiranda naujų telefonų, kompiuterių, automobilių ar buitinės technikos prietaisų modelių, turinčių technologinių pranašumų prieš ankstesnius modelius. Net jei jūsų turimas prietaisas dar veikia, sparčios technologijų pažangos amžiuje tikėtina, jog prireiks vos keleto metų, kad prietaisas būtų pasenęs technologiškai, ir jį teks keisti nauju.
Skaičiuojama, kad kasmet Europos Sąjungoje parduodami 210 milijonų išmaniųjų telefonų – tai reiškia, kad naujas telefonas įsigyjamas maždaug kas 7 sekundes, o senieji tampa atliekomis. Tuo metu elektronikos atliekos yra viena iš greičiausiai augančių taršų pasaulyje. Skaičiuojama, kad vien 2019 metais išmesta 53,6 tonų elektronikos atliekų, iš kurių vos 17 proc. buvo tinkamai perdirbtos.
Prietaisų ilgaamžiškumą ir tvarumą vertinantiems žmonėms tikru akibrokštu tampa ir vadinamojo „suplanuoto nusidėvėjimo“ (angl. planned obsolescence) pavyzdžiai, kurių šiuolaikiniame pasaulyje taip pat netrūksta. Vienas skandalingiausių pastarojo meto pavyzdžių buvo 2017-ųjų gruodį nuskambėjęs „Apple“ prisipažinimas, jog kompanija programinės įrangos atnaujinimo metu tikslingai sulėtino senesnių modelių telefonų veikimą.
Greito prietaisų nusidėvėjimo pavyzdžių turbūt nesunkiai rastume ir savo aplinkoje – sugedusio prietaiso detalės, kurias reikėtų keisti, nebegaminamos, gamintojas nebepalaiko programinės įrangos, taisyti sudėtinga ir brangu. Tačiau panašu, kad tokios gamintojų gudrybės, skatinančios naujų prietaisų pirkimą, ateityje turėtų būti sutinkamos vis rečiau.
2020 metų kovą Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos veiksmų plane buvo pažadėta „naujoji teisė į remontą“ ir priemonės, užtikrinančios, kad tvarūs produktai, paslaugos ir verslo modeliai taptų norma. Plintant tvarumo idėjoms, į „suplanuoto nusidėvėjimo“ kultūrą pasaulyje žiūrima griežčiau nei bet kada, ir kompanijoms tokie veiksmai brangiai kainuoja. Pavyzdžiui, minėtu „Apple“ atveju kompanijai teko susimokėti 500 milijonų dolerių baudą JAV, ir dar papildomai 25 milijonus eurų Prancūzijoje.
Nuo ko priklauso, kaip ilgai tarnaus naujas prietaisas?
Pernai rugpjūtį „Telia“ užsakymu tyrimų bendrovės „KOG Institutas“ atlikta apklausa parodė, jog savo telefonus 4 iš 10 žmonių keičia kas 2–3 metus, dar beveik kas ketvirtas – kas 4–5 metus. Televizorių kas trečias (35 proc.) keičia, kai jis sugenda, antra tiek (37 proc.) – rečiau nei kas 5 metus. Kompiuterį taip pat žmonės įprastai keičia tik jam sugedus (28 proc.) ar rečiau nei kas 5 metus (26 proc.).
Pandemijos laikotarpiu naujus prietaisus pirko 6 iš 10 respondentų, jie nurodė, kad tam tiesiog atėjo laikas ar jie norėjo naujesnio modelio (41 proc.), taip pat kad senasis jų turėtas įrenginys sugedo (39 proc.). Dar 27 proc. įrangą atsinaujinusių žmonių prisipažino tokį pirkinį planavę jau seniai.
Pastebima, kad gyventojų įpročiai ilgainiui keičiasi – telefonų atsinaujinimo ciklas ilgėja. Atsižvelgiant į tvarumo planus ir besikeičiantį požiūrį, ateityje galimai matysime kitokius skaičius. „Telia Lietuva“ Telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė pastebi, jog gamintojams įrenginių patvarumas ir ilgaamžiškumas tampa svarbus, nes šiandien tai lemia žmonių pasitikėjimą ir prekės ženklo reputaciją, kuri šiais laikais yra vienas didžiausių turtų.
„Didieji gamintojai kelia sau aukštus aplinkosaugos tikslus, siekia mažinti savo kuriamą pėdsaką, elektronikos šiukšlių kiekį. Yra ieškoma galimybių savo įrangą susirinkti ir pernaudoti. Tai labai svarbu vertinant ir tai, kad retieji metalai ar dalys, kurių reikia įrenginiams, tampa vis sunkiau prieinami, brangsta, trinka jų tiekimas. Todėl ir elektronikos gamintojams aktualus šių detalių ir medžiagų prieinamumas, o vienas iš sprendimo būdų yra senų įrenginių pernaudojimas ir perdirbimas“, – pabrėžia R. Marcišauskienė.
Anot jos, tai, kiek laiko tarnaus naujas prietaisas – telefonas, kompiuteris, televizorius, – priklauso nuo kelių faktorių. Pirmasis yra jo surinkimo kokybė ir naudotos medžiagos. Būtų sunku tikėtis, kad pigus, ekonominės klasės telefonas ar kompiuteris veiks taip pat kokybiškai ir ilgai, kaip ir aukštos klasės išmanusis flagmanas ar verslo klasės kompiuteris, nors jų techninės savybės gali būti itin panašios.
Antra, naujus įrenginius gamintojai pristato kasmet, juose naudodami vis naujesnes, pažangesnes technologijas, inovacijas. Jų testavimui skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau kiekvieną niuansą įvertinti sudėtinga, o tuo labiau – sužinoti, kaip prieš kelis mėnesius sukurtos naujovės dirbs ir sąveikaus tarpusavyje po 2, 4 ar 10 metų naudojimo.
Trečia, įrenginių skaičiavimo galia nuolat auga, kaip ir operacinių sistemų bei programinės įrangos reikalavimai. Taigi, prieš 5 metus pirktas išmanusis ar 10 metų senumo kompiuteris gali atrodyti ir veikti gerai, bet niekaip negalės konkuruoti su šiuolaikiniais įrenginiais. Taip pat sename telefone ar kompiuteryje gali neveikti naujausia operacinės sistemos versija, kai kurios programos – taip yra dėl to, kad programinės įrangos gamintojai pirmenybę teikia naujoms galimybėms ir funkcijoms, o itin senos techninės įrangos pritaikymas būtų neracionalus sprendimas.
„Galiausiai, kartais senų įrenginių neapsimoka taisyti dėl to, kad tai yra rankinis darbas, kurį turi atlikti savo srities specialistas. Jei pakeisti telefono ekraną ar kompiuterio bateriją yra gana nesudėtinga užduotis, tai kitų detalių taisymas ar keitimas gali būti kur kas sudėtingesnis ir pareikalauti ne vienos valandos. Tuo tarpu gaminant naujus įrenginius didžiąją dalį darbo atlieka robotai“, – sako R. Marcišauskienė.
Gamintojai imasi realių veiksmų, kad telefonai būtų tvaresni
R. Marcišauskienės teigimu, šiandien tvarioje telefonų gamyboje detalės turėtų būti lengvai taisomos arba keičiamos, gamyboje būtų naudojamos perdirbtos medžiagos, pats įrenginys turėtų būti sukurtas taip, kad tarnautų potencialiai ilgiau nei kiti panašūs įrenginiai, o jo gamybos proceso metu neturėtų būti išskiriama daug emisijų.
„Vienas iš pavyzdžių galėtų būti „Fairphone“ prekės ženklo mobilieji. Šis gamintojas žvelgia į visą įrenginio kelionę – nuo to, iš kur gaunamos jo pagaminimui reikalingos medžiagos, iki to, kas vyksta įrenginiui sugedus arba kai jis tampa nebenaudojamu. Jų internetiniame puslapyje galima atsekti visą kiekvieno modelio „kelionę“.
Siekdamas įrenginio ilgaamžiškumo, gamintojas deda daug pastangų, kad jį būtų galima lengvai pataisyti, atnaujinti ir teikti programinės įrangos palaikymą. Vartotojai gali lengvai įsigyti reikiamų detalių tiesiai iš gamintojo, taip pat pasikeisti ir baterijas, kurios nėra integruotos, kaip daugelyje kitų populiarių išmaniųjų“, – tvarios gamybos pavyzdį pateikia R. Marcišauskienė.
Kalbant apie kitus, labiau žinomus prekės ženklus, ji išskiria, jog naujieji „iPhone“ telefonai taip pat yra vertinami kaip tvarūs pasirinkimai dėl to, kad juos galima pataisyti, o juose naudojamas aliuminis gali būti perdirbtas. „Apple“ deda pastangas, kad iš savo tiekimo grandinės pašalintų retuosius mineralus, kurie yra kasami konfliktų apimtose pasaulio teritorijose. „Ethical Consumer“ teigimu, „nekonfliktinių išteklių“ taip pat ieško tokie gamintojai, kaip „Google“, „Fairphone“, LG, „Lenovo“, „Sony“.
Vis dėlto, R. Marcišauskienė pripažįsta – atsižvelgiant į tai, kad technologijos sparčiai juda į priekį, suprantama, kad žmonėms sunku atsirinkti, kuris modelis ar kuris prekės ženklas yra tvarus.
Anot jos, kalbant apie mobiliuosius telefonus, geras pagalbininkas yra tarptautinis tvarumo vertinimas „Ekoreitingas“, kuris gali padėti išsirinkti tvarų mobilųjį telefoną. Reitinge galima pamatyti įrenginio draugiškumą aplinkai per visą jo gyvavimo ciklą – nuo jo gamyboje panaudotų medžiagų, kiek lengva jį suremontuoti, iki perdirbimo galimybių.
„Tvarus pasirinkimas yra ir naudota įranga, todėl pernai Lietuvoje pristatėme naujovę – atnaujintus telefonus. Tai aukštos klasės išmanieji, kuriuos kruopščiai patikrina ir atnaujina specialistai, o tuomet jie grąžinami į prekybą. Atnaujinti telefonai gali turėti nedidelių naudojimo žymių, tačiau jie yra pilnai paruošti naudoti, be to, jiems taikoma garantija. Taigi, rinkdamiesi atnaujintą telefoną, žmonės ne tik sutaupo, bet ir prisideda prie aplinkos tausojimo“, – sako R. Marcišauskienė.
Telefonai greičiau genda ir dėl netinkamo naudojimo
Akivaizdu, jog net ir kokybiški prietaisai genda greičiau, jei yra netinkamai prižiūrimi. „Telia“ statistika rodo, kad dažniausios žalos nesikeičia jau kelerius metus: telefonai krenta ir dūžta, yra apliejami ar paskandinami, taip pat pametami ar pavagiami.
„Statistika yra puikus patarėjas, kur ir kada su išmaniuoju derėtų būti atsargesniam. Dažnai telefonus sudaužo vaikai, taip pat jie iškrenta lipant iš automobilio ar traukiant iš kišenės. Darbe su telefonais atsargesni turėtų būti statybininkai, ūkininkai ir sportininkai, o jei jūsų išmanusis nėra atsparus vandeniui, ypač saugokite jį vonios kambaryje, mat telefonai labiausiai mėgsta „maudynes“ kriauklėje ir tualete“, – įspėja specialistė.
Svarbu įsidėmėti, jog ekrano dužimo ar skilimo tikimybė sumažėja naudojant ekrano apsaugą ir dėkliuką, taip pat yra specialių dėklų, kurie padeda saugoti telefoną nuo vandens ir dulkių (jei jis pats tokios apsaugos neturi).
Taip pat svarbu žinoti, kad telefonai ir ypač jų baterijos nemėgsta didelio šalčio ir karščio, todėl telefonu geriau nesinaudoti arba naudotis kuo trumpiau lauke esant minusinei temperatūrai, taip pat nepalikti jo prie įkaitusių daiktų (židinio, radiatoriaus), o saulėtą vasaros dieną – automobilyje ar saulės atokaitoje.
Tam, kad telefono baterija tarnautų ilgiau, verta žinoti „20–80“ taisyklę: neleiskite baterijai išsikrauti žemiau 20 proc. ribos ir stenkitės ją įkrauti nepilnai, iki maždaug 80 proc., taip pat nekraukite telefono naktimis.
Telefono veikimą gali pagreitinti nereikalingų programėlių pašalinimas ir vidinės atminties atlaisvinimas, nenaudojamus failus (nuotraukas, vaizdo įrašus) perkeliant į debesiją, kietąjį diską ar kitą laikmeną.
Ar garantinio laikotarpio pabaiga tikrai reiškia prietaiso mirtį?
Pirkdami buitinę techniką, kartu gauname ir prietaiso veikimo garantiją, kuri nurodo, kokį mažiausią laiko periodą turėtų veikti prietaisas. Nors 5 metams suteikiama garantija nereiškia, jog po 5 metų prietaisas suges ir nebeveiks, tačiau tokių nuomonių kartais dar tenka sutikti – ypač tarp meistrų, kurie atvyksta šalinti gedimų. Kodėl tebetenka sutikti tokią nuomonę?
Į šią mintį reaguojanti „Electrolux“ atstovė Olga Maziliauskienė atsako – kaip rodo praktika, tokios kalbos kyla iš vartotojų, o ne meistrų.
„Ir dažniausiai, tokios mintys kyla žmonėms, kurie į prietaisą žiūri tik iš vartotojiškos pusės: jei įsigijau – privalo veikti. Bet tie patys vartotojai užmiršta, kad tais pačiais prietaisais būtina rūpintis, juos prižiūrėti. Galų gale, teisingai instaliuoti, nes neretai dėl netinkamos instaliacijos ir toliau galimų elektros šuolių ir svyravimų prietaisas gali paprasčiausiai sugesti“, – pastebi O. Maziliauskienė.
Jos teigimu, blogai veikiantis prietaisas gamintojui, kuriam rūpi jo vartotojas ir kuris įdiegia naujausias technologijas, yra paprasčiausiai antireklama.
„O dabartinėje rinkoje, kai konkurencija yra ypač nuožmi, kiekvienas save ir kitus gerbiantis gamintojas gaminamo produkto kokybei skiria ypatingą dėmesį. Atsižvelgiama ir į medžiagiškumą, ir jo poveikį vartotojui ir gamtai, prietaiso funkcionalumą bei aukščiausių standartų atitikimą“, – pabrėžia O. Maziliauskienė.
Tvarumo standartai keičiasi ir buitinės technikos gamyboje
Tvarumą šiandien specialistė vadina „Electrolux“ strategijos dalimi. Kompanija kuria produktus ir paslaugas, pagrįstus žiediniais verslo modeliais, kurie padeda pakartotinai naudoti ir perdirbti išteklius, kad jie nevirstų atliekomis.
„Visi prietaisai projektuojami taip, kad būtų tinkami naudoti ilgiau, juos būtų lengva pataisyti ir perdirbti, taip pat, kad juos gaminant būtų naudojama kuo daugiau perdirbtų medžiagų, o ne pirminių žaliavų. Mes rūpinamės, kad gamybos procesuose nuolat būtų mažinamos energijos ir gamtos resursų sąnaudos, gamtai žalingos cheminės medžiagos keičiamos saugiomis, gamyboje būtų naudojamas perdirbtas plastikas.
Nuolat stengiamės efektyviai sumažinti energijos ir vandens sąnaudas ne tik vartotojams, bet ir prietaisų gamybos procese. Įvairūs technologiniai ir tvarumo sprendimai užtikrina ne tik prietaiso kokybę, bet ir jo funkcionalumą, kurie palengvina mūsų kasdienę buitį“, – tvarumo sprendimus kompanijos veikloje vardija O. Maziliauskienė.
Paklausta, kaip pastaraisiais metais keičiasi buitinės technikos ir kitų prietaisų ilgaamžiškumas, specialistė įvardija pokyčius, kurių šiandien galima pastebėti ne vieną.
„Buities prietaisai tampa išmanesni. Jie tampa papildomomis rankomis ir kojomis, integruojamos technologijos padeda numatyti vartotojų norus ir poreikius. Daugiafunkciškumas ir novatoriškas dizainas, technologijos ir išteklių išsaugojimas – vos keletas aspektų, kurie užtikrina prietaiso ilgą ir ištikimą tarnystę jo savininkui. Juk jei prietaisas neatitiks lūkesčių, jis bus paprasčiausiai eliminuotas iš tolimesnio naudojimo“, – teigia O. Maziliauskienė.