Reikėtų atsisveikinti su antiperspirantais
Lektorė, aromaterapeutė, natūralios kosmetikos gamintoja Rūta Malkutė atkreipia dėmesį, kad dezodorantuose-antiperspirantuose randama aliuminio druskos: „Normaliai dezodorantas tiktai naikina kvapą. Būtent, kad mažintų prakaitavimą, jau reikalingas antiperspirantas, o tam reikia tų aliuminio druskų. Jei grįžti prie žmogaus prigimties ir prie to, kokie mes esam žmonės, tai prakaitavimą mažinti nėra reikalo. Mes prakaituojame, kai mums yra karšta – vadinasi, mūsų organizmas vėsinasi. Jei neleisime jam prakaituoti – mes perkaisime. Dėl to prakaituoti reiktų jam leisti.“
Lektorei pritaria ir gydytoja, dermatovenerologė-trichologė Giedrė Narkienė. Pasak jos, šiuolaikinė medicina atranda vis daugiau sąsajų tarp antiperspirantų naudojimo ir krūties vėžio rizikos.
„Kita labai opi problema, su kuo susiduriu: dažnai naudojant antiperspirantus, nenutraukiamą laiką, gali susidaryti labai netgi dideli pūliniai pažastyse ir žmogus turės skubiai kreiptis dėl chirurginės intervencijos“, – sako G. Narkienė.
Ne dezodorantus, o būtent antiperspirantus šiais laikais žmonės pradeda naudoti dar nuo paauglystės ir naudoja ilgą laiką, pastebi dermatovenerologė-trichologė.
„Aš asmeniškai niekados nepirkčiau antiperspiranto. Jį, mano nuomone, kaip gydytojos, reikėtų išrašyti kaip receptinį preparatą. Tai nebent būtų vaistinis preparatas“, – siūlo ji.
Taip pat G. Narkienė perspėja būti atidiems renkantis grožio procedūras, kurių metų yra suleidžiamos hialurono rūgšties ar kitų užpildų injekcijos. Kai kurie „specialistai“ naudoja pigesnius, tačiau neaiškios kilmės produktus. Gydytoja pabrėžia: „Iš „Aliexpress“ ir kitų neaiškių kompanijų siunčiasi tie žmonės, kurie dažniausiai neturi leidimo atlikti tas intervencines procedūras. Gydytojas visada rinksis oficialų gamintoją.“
„Kai jums suleis neaiškios kilmės užpildą, gali atsitikti alergija – iš karto arba net po metų. Užpildas gali niekados nepasišalinti iš organizmo“, – įspėja G. Narkienė. Anot jos, tokiais atvejais net nėra aišku, ar švirkštas buvo gaminamas steriliai, ar hialurono rūgšties gelis yra grynas, ar jame yra ir toksiškų medžiagų.
Siūlo baigti gąsdinimo politiką
„Mes negyvename ant tiek kenksmingame ir siaubingame pasaulyje, ir aš labai tikiu, kad bent jau kosmetikos rinka yra griežtai prižiūrima ir reglamentuojama institucijų“, – apie Europos Sąjungos rinką kalba rinkodaros specialistė, Lietuvos Kosmetikos ir Buitinės Chemijos Gamintojų Asociacijos valdybos narė Justė Pinkevičienė.
Pasak jos, Europos Komisija deda labai daug pastangų, kad mus pasiekianti kosmetika būtų tvari nuo pakuotės iki produkto komponentų: „Europos Komisija dabar didžiausią dėmesį praktiškai skiria tam, ką mes dedame į kosmetikos sudėtį, kad ten būtų kuo mažiau mikroplastiko.“
Pavyzdžiui, parduotuvių lentynose nebegalime išvysti dantų pastos su mažomis granulytėmis. Tai buvo kietasis mikroplastikas, kuris jau yra uždraustas naudoti dantų pastos sudėtyje. Tačiau rinkodaros specialistė pastebi, kad mikroplastikų paskirtis yra tirštinti kosmetikos priemonę ir jei būtų uždrausti tam tikri mikroplastikai, moterys nebeturėtų, pavyzdžiui, akių tušo, nes jų gamyboje naudojamiems mikroplastikams analogo tiesiog nėra.
Vis dėlto J. Pinkevičienė yra nusiteikusi pozityviai: „Nemanyčiau, kad reikėtų vartotoją taip gąsdinti, kad mes ateiname į parduotuvę ir nebeaišku, ką pirkti, nes kas antras produktas yra žalingas gamtai. Aš manyčiau, kad baikime tą gąsdinimo politiką.“
Pirkėjus vilioja netikri ženklinimai
Rinkodaros specialistė J. Pinkevičienė pastebi, kad ant kosmetikos priemonių esantys ženkliukai kartais būna ne tikri reikšmę turintys tarptautiniai ženklinimai, o tik paprasti dizainerių piešiniai. Tačiau net ir tai vilioja tiesos nežinančių pirkėjų akį – produktą dažnai renkamasi pirkti vien dėl to, kad ant jo daug ženkliukų, nes tai suponuoja produkto tvarumą, ekologiškumą.
Nusprendusi paanalizuoti, į kokius ženklinimus labiausiai atkreipiamas dėmesys, J. Pinkevičienė pastebėjo ant pakuotės nupieštą šypsenėlę su prierašu „dermatologų patikrinta“.
„Ant kosmetikos priemonės parašyti „dermatologų patikrinta“ yra lygiai tas pats, kas dabar man pasakyti: aš gyvenu Lietuvoje ir turiu pasą, esu legalus gyventojas. Kosmetikos gamintojai negali į rinką pateikti produktų, neturinčių dermatologinių testų. O tas parašymas vartotojams iš karto atrodo kaip pridėtinė vertė. Ženkliuko „dermatologically tested“ tiesiog nėra, nes tai yra privaloma sąlyga, jei tu nori rinkai tiekti produktus, atitinkančius įstatymą“, – sako ji.
Analogiška situacija – ženkliukų, teigiančių, kad priemonė nebuvo testuota su gyvūnais, piešimas, teigia J. Pinkevičienė: „Europos Sąjungoje testuoti kosmetikos priemones yra draudžiama. Jeigu tu testuoji ES kosmetikos produktus su gyvūnais, tu nusižengi įstatymui.“
Netyčia pameluoja
„Man vis dar neiškrenta iš minties tie nuomonių formuotojai, kur žmonės, neturintys jokių kompetecijų, į ekraną, kaip aš jau pradėjau vadinti – netyčia pameluoja. Aš tikiu jų geromis širdimis, gerais ketinimais ir gera valia, tačiau jie tiek daug dabar netyčia kartų pameluoja...“, – mąsto J. Pinkevičienė.
Anot Lietuvos Kosmetikos ir Buitinės Chemijos Gamintojų Asociacijos valdybos narės, dabar populiarus būdas meluoti – „mokyti skaityti sudėtis pagal įdomias rekomendacijas“. Pavyzdžiui, siūlymas skaityti produktų sudėtį mažėjančia tvarka. Pasak specialistės, dažnai teigiama, kad tai, ko priemonėje yra daugiausia – bus parašyta viršuje, o ko mažiausia – apačioje.
„Aš vis tik siūlyčiau šią taisyklę išmesti. Jeigu nori iš tiesų domėtis ir atpažinti, ką tu tepi ant savo odos, kuo plauni savo plaukus, reikia bandyti suprasti, ką tas cheminis komponentas iš tiesų reiškia. Kosmetikos rinkoje tų komponentų nėra tiek jau daug ir ką jūs galite padaryti, tai suprasti“, – tvirtina pašnekovė.
Laidą „Ateities karta“ žiūrėkite kiekvieną penktadienį 20.00 val. per Delfi TV kanalą ir portale delfi.lt.