„Zabolis Partners“ įmonių grupės plėtros direktorius Guido Wolf sako, kad itin gilios tradicijos, liečiančios medienos statybas ir konstrukcijas, yra susiformavusios Norvegijoje. Čia aukščiausias medinis dangoraižis buvo užbaigtas dar 2019 m. Jį galima rasti Brumunddal mieste, o jo aukštis siekia net 85,4 metrų.
18 aukštų ir 11 300 kv. m ploto pastato paskirtis yra multikompleksinė – čia įsikūręs viešbutis, gyvenamieji apartamentai, biurai, restoranas, baseinas. Kaip aukščiausias medinis pastatas „Mjøstårnet“ yra įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą bei yra pelnęs įvairių prestižinių apdovanojimų, teigia G. Wolf.
Šis pastatas buvo statomas po keturis aukštus vienu metu. „Mjøstårnet“ buvo pastatytas be išorinių pastolių, vietoje to projekte buvo naudojamas didelis kranas ir vidiniai pastoliai kartu su liftais, aiškina „Delfi“ pašnekovas. Visos medinės konstrukcijos pirmiausia buvo dalimis sumontuotos ant žemės, o vėliau perkeltos į vietą. Toks statybos būdas ženkliai sutrumpino statybų laiką, sumažino klaidų skaičių ir sutaupė finansų, vardija jis.
Mediniai pastatai – jau ir Lietuvoje
Jau 2021 m. pradžioje Kaune buvo pastatytas 1,5 tūkst. kv. m trijų aukštų administracinis pastatas iš medinių konstrukcijų.
„Pastato konstrukcijos buvo sumontuotos per vieną mėnesį, o visas projektas įgyvendintas per devynis mėnesius. Naudojant medieną kaip pagrindinę statybos žaliavą, buvo galima racionaliau išnaudoti pastato erdves, nes nebeliko poreikio įrengti laikančiąsias kolonas, – pasakoja „Zabolis Partners“ atstovas. – Tačiau, net ir statant trijų aukštų medinį pastatą, didžiausią problemą kėlė priešgaisrine sauga.“
Vietoje medinio konstruktyvo dažniau yra renkamasi medinė apdaila, pastebi G. Wolf, tačiau mediniai pastatai populiarėja vis sparčiau.
Ar mediniai pastatai sudega greičiau
Latviai atliko eksperimentą, kurio metu tikrino, ar mediniai namai sudega greičiau, pasakoja G. Wolf. Eksperimento metu buvo pastatyti du vienodi namai. Vienas mūrinis su plastikiniais langais, kitas – medinis su mediniais langais. Gaisras abiejuose namuose buvo pradėtas tuo pačiu metu ir tose pačiose vietose. Praėjus 4 minutėms nuo gaisro pradžios, mūriniame name per langus ir duris pradėjo veržtis dūmai, tuo tarpu mediniame dūmai veržėsi tik pro duris. Po 10 minučių mūriniame name dužo du langai, buvo matoma atvira liepsna, o mediniame name tuo pačiu metu buvo galima stebėti tik dūmus, besiveržiančius pro langus. Beveik po 40 minučių mūrinio namo stogo konstrukcija, neatlaikiusi gaisro, įlūžo, tuo tarpu medinis namas neteko antrojo lango.
„Toks skirtumas atsirado todėl, kad medis ilgą laiką anglėja ir tik po truputį praranda tvirtumą, – aiškina G. Wolf. – Tuo tarpu metalinės ir gelžbetoninės konstrukcijos gaisro atveju pradeda linkti vidutiniškai po 15 minučių, temperatūrai pasiekus 500 °C. Pasaulinėje aukštybinių medinių pastatų praktikoje yra naudojami du pagrindiniai keliai, užtikrinantys gaisrinę saugą – anglėjimo proceso tyrimas ir skaičiavimas, kas leidžia palikti atviras konstrukcijas, ir inkapsuliavimo metodas, kai medinės konstrukcijos apvelkamos gaisrui atsparia medžiaga, pavyzdžiui, gipso plokštėmis. Dažniausiai ugniai atspariu gipso kartonu yra dengiamos nedidelio skerspjūvio konstrukcijos, kadangi jos visiškai suanglėja per nedidelį laiko tarpą ir dėl to greitai lūžta. Nustatyta, kad du sluoksniai ugniai atsparaus gipso kartono užtikrina dviejų valandų konstrukcijos apkrovų išlaikymą esant gaisrui.“
Tvariau, pigiau, greičiau ir kokybiškiau
Pašnekovas pažymi, kad mediniai daugiabučiai turi galybę privalumų. Visų pirma, mažina išmetamų CO2 dujų kiekį. Tarptautinės energetikos agentūra ir Karališkosios chemikų draugijos duomenimis, cemento pramonė į aplinką išmeta apie 7 proc. (apie 4 proc. vien Kinijoje) viso pasaulio antropogeninio CO2 kiekio (tokį CO2 kiekį į aplinką išmestų 202 mln. sunkvežimių) ir šis kiekis tik didėja. O mediena yra viena iš medžiagų, sugeriančių anglį, ir gali ją laikyti uždarytą dešimtmečius, iki kol nepradės pūti ar degti.
Antra, tyrimais įrodyta, kad natūralus ir biofilinis dizainas, naudojant medieną, gali pagerinti fizinę ir psichinę žmonių sveikatą. Jie jaučiasi ramesni ir laimingesni, sako G. Wolf.
Trečia, iš įvairių medienos plokščių statomi mediniai namai leidžia iki 40 proc. sutrumpinti statybų laiką, paprasta namų statyba būna net ir žiemos metu. Be to, mediena dažniausiai kainuoja mažiau nei betonas.
Taip pat įvairūs klijuotos sluoksninės medienos gaminiai yra išpjaunami gamyklose, todėl pjūviai yra itin preciziški, o tai ženkliai paspartina montavimo darbus, mažina statybos klaidų skaičių bei leidžia pasiekti itin aukštą kokybę, pažymi pašnekovas.
G. Wolf vardija ir daugiau privalumų: „Esant dideliam plokščių tikslumui, statybos darbai vykdomi tiksliai pagal projektą, todėl kitos namo dalys kaip langai, durys ir t.t. gali būti gaminami lygiagrečiai, – teigia jis. – Taip pat medinų dangoraižių atsparumas žemės drebėjimams yra didesnis nei betoninių namų. Stiprio, elastingumo bei lengvo svorio dėka, tai ideali medžiaga žemės drebėjimo zonose – seisminiais tyrimais išmatuota, kad iki 7 aukštų CLT pastatai išlaiko žemės drebėjimą be jokių struktūrinių pakitimų.“
Koją kiša saugumo reikalavimai
Pagal Europos žaliąjį kursą pirmenybė statybų metu turėtų būti teikiama klimatui neutralioms medžiagoms, tokioms kaip mediena, pažymi „Zabolis Partners“ įmonių grupės plėtros direktorius.
„Statybų reglamente esanti dalis apie statybą iš medžio yra atgyvenusi ir tai apsunkina procesus. Reikia reglamento atnaujinimo, kuris palengvintų tokių namų statybą Lietuvoje, – tvirtina G. Wolf. – Mūsų gamintojų kokybė yra labai aukšta. Tai įrodo ir faktas, kad Skandinavijos šalyse kokybiniai reikalavimai neretai būna dar aukštesni nei ES, o Lietuvos gamintojai eksportuoja medinius surenkamuosius statinius būtent į Skandinavijos šalis.
Kita svarbi dalis – gaisringumas. Mediniams pastatams yra keliami labai dideli gaisriniai reikalavimai, tokių didelių reikalavimų nėra nei vienoje Skandinavijos šalyje. Dėl jų Lietuvoje galima statyti tik iki 4 aukštų medinius pastatus, kurių plotas taip pat yra apribotas. Vyriausybės programoje numatytas tikslas nuo 2024 m. visus naujus viešosios paskirties pastatus statyti iš medienos ir kitų organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybų medžiagų.“
„Zabolis Partners“ įmonių grupės žiniomis, nuo 2021 m. Aplinkos misterija buria ekspertų grupes, kurios turėtų teigti pasiūlymus dėl medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai naudojimo galimybių, tačiau iki šiol jokių pakeitimų teisės aktuose nėra. Pagrindinis sunkumas medinės konstrukcijos pastatams dabar yra gaisrinė sauga ir jos užtikrinimas, teigia G. Wolf: „Šiai problemai išspręsti reikalingos diskusijos su priešgaisrinės saugos specialistais, projektuotojais, konstruktoriais ir projektų vystytojais.“