Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė atskleidžia, kad pirmojo kvietimo metu didelio susidomėjimo nebuvo sulaukta. Įsisavinta mažiau nei pusė skirtų lėšų. Šį kartą tikimasi sulaukti didesnio aktyvumo.
„Iš viso kvietimui skirta 3 291 000 eurų: beveik pusė Sostinės regionui, likę – Vakarų ir Vidurio Lietuvos regionui. Dotacija skiriama už ne didesnę kaip 15 kWh elektros energijos kaupimo įrenginio talpą kiekvienam elektros vartojimo objektui, prie kurio elektros įvado yra prijungta elektrinė ir elektros energijos kaupimo įrenginys, kuriam prašoma dotacijos“, – sako A. Markauskienė.
Tiesa, nors APVA puslapyje informacija apie kvietimą aktyvi, tačiau Eltai agentūros atstovai patikslino, kad paraiškos vis dar nepriimamos – susijusios institucijos derasi dėl tikslios paskelbimo datos. Pažymima, kad puslapyje pateikiama informacija yra tik informacinio pobūdžio, o oficiali kvietimo data dar bus tikslinama.
Energetikos ministerija (ENMIN) primena, kad šiam kvietimui jau galios palengvinta biurokratinė procedūra: supaprastinta gyventojų paraiškų administravimo sistema, atsisakant ankstesnio dviejų pakopų proceso, kai lėšos buvo pradžioje rezervuojamos pagal pateiktas paraiškas. Ministerijos atstovai Eltai pabrėžia, kad finansuojami bus tik gyventojai, turintys gaminančio vartotojo statusą. Pasirinkę grynojo atsiskaitymo būdą, kol kas gauti dotacijos negalės. Be to, įvesti saugikliai ir dėl dvigubo finansavimo.
„Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, kai jungtinio projekto pareiškėjas gauna dotaciją įtampos keitikliui ir su saulės elektrine, ir su kaupimo įrenginiu, pakeisti fiksuotieji įkainiai. Nauji fiksuotieji įkainiai siekia 844,63 eurų su PVM už 1 kWh ličio geležies fosfato jonų ir 698 eurai su PVM už 1 kWh ličio jonų kaupimo įrenginio talpą. Tai apima tik elektros energijos kaupimo įrenginio ir jo sumontavimo kaštus, tačiau neapima kitų būtinųjų priedų, kuriuos jungtinio projekto pareiškėjas fizinis, asmuo, norintis gauti dotaciją, turi įsigyti naudodamas savo lėšas arba finansavimą iš kitų šaltinių“, – sako ENMIN atstovai.
Finansavimas aktualus ir nutolusioms elektrinėms
A. Markauskienė pažymi, kad paramos tikėtis gali gyventojai, kurie nuosavybės teise valdo elektros vartojimo objektą: gyvenamosios paskirties vieno buto pastatą, gyvenamosios paskirties butą dvibučiame ar daugiabučiame name, sodo namą.
„Būstas turi būti įregistruotas Registrų centro NT registre ir jame turi būti vartojama su APVA parama įrengto elektros energijos kaupimo įrenginio kaupiama elektra. Taip pat gyventojai gali būti įsirengę atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią elektrinę, prijungtą prie elektros vartojimo objekto elektros įvado. Kriterijus atitinka ir įsirengę prie elektros vartojimo objekto elektros tinklo prijungtą kaupimo įrenginį toje pačioje vietoje, kurioje yra ir NT registre įregistruotas elektros vartojimo objektas“, – Eltai sako APVA atstovė.
Į finansavimą gali pretenduoti net tie gyventojai, kurių dalis elektrinės generuojamos galios yra priskirta nutolusiems elektros vartojimo objektams.
„Šiuo atveju visi elektros vartojimo objektai, kuriems priskirta elektrinės generuojama galia, turi būti tame pačiame regione – tik Sostinės regione arba tik Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – kol praeis 5 metai po projekto finansavimo pabaigos. Finansavimas neskiriamas, jeigu visa elektrinės galia priskirta kitiems (nutolusiems) elektros vartojimo objektams“, – detalizuoja pašnekovė.
Skatina nepamiršti pasirūpinti saugumu
Elektros energijos kaupikliai ne tik užtikrina energijos pritaikymą vartotojo poreikiams, apsaugo nuo elektros energijos praradimo įvykus stichinei nelaimei, bet, pasak „Solitek“ Produktų vadovės Indrės Tursienės, bus ypač aktualūs Lietuvai atsijungus nuo BRELL tinklo.
„Nuo kitų metų pavasario, atsijungus nuo BRELL žiedo, kaupiklius turintys gyventojai galės dalyvauti balansavime ir taip gauti papildomų pajamų. Žinoma, tai pagreitins ir paties kaupiklio atsipirkimą“, – Eltai sako specialistė.
Kaip vieną iš privalumų I. Tursienė pastebi ir rinkoje jau veikiančią inovatyvią kaupiklių technologiją, kuri remdamasi dirbtiniu intelektu (DI) leidžia gyventojams tikslingiau planuoti energijos vartojimą bei kaupimą.
„Išmani baterija pasitelkdama DI prognozuoja namų energijos suvartojimą bei saulės elektrinės generaciją, stebi dinamines elektros biržos kainas ir užtikrina, kad objektas už energiją mokėtų mažiausią įmanomą kainą“, – teigia pašnekovė.
I. Tursienė Eltai pažymi, kad ypač svarbu suprasti dėl kaupiklio valdymo kylančias rizikas ir tinkamai jas įvertinti.
„Būtina pasirinkti patikimą tiekėją, kurio kaupikliai atitinka aukščiausius kokybinius ir technologinius standartus. Kaupimo sistemos yra kaip kompiuteriai, jų valdymas ir kontrolė turi būti patikimose šalyse. Taip pat, svarbu pabrėžti, kad energijos valdymo sistema turi atitikti kibernetinio saugumo reikalavimus ir nebūti valdoma iš nedraugiškų šalių. Šiuo metu tai jau reglamentuojama įstatymu kaupikliuose virš 100 kW“, – sako I. Tursienė.