Jie parodė, kad šį maudymosi sezoną trumpalaikės taršos atvejų nebuvo Alytaus, Marijampolės ir Tauragės apskrityse esančiose maudyklose. Šių maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (toliau – Higienos norma) nustatytus mikrobiologinių vandens kokybės parametrų reikalavimus.
Vandens kokybė stebėta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2024 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-688 „Dėl Stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintoje 121-oje maudykloje. Šiemet jų sąrašas papildytas Vilniaus m. Naujosios Vilnios paplūdimio ir Lazdijų r. Seirijo ežero maudyklomis, o iš sąrašo išbrauktos Kelmės r. Užvenčio tvenkinio ir Šilalės r. Dievyčio ežero maudyklos.
Mikrobiologinės taršos įtaka maudyklų vandens kokybei
Šį sezoną 87,7 proc. maudyklų vanduo atitiko Higienos normos mikrobiologinių vandens kokybės parametrų reikalavimus (2023 m. ‒ 84,3 proc., 2022 m. – 86 proc.). Panevėžio ir Utenos apskrityse maudyklų vanduo atitiko šiuos reikalavimus 93 proc., Klaipėdos apskrityje – 89,5 proc., Vilniaus apskrityje – 85 proc., Kauno apskrityje – 83 proc., Šiaulių apskrityje – 73,4 proc. ir Telšių apskrityje – 71,5 proc.
Vertinant vandens kokybės mikrobiologinių parametrų kaitą 2024 m. sezono laikotarpiu, nustatyta trumpalaikė tarša gegužės mėn. vienoje maudykloje, birželio mėn. – 3, liepos mėn. – 6, rugpjūčio mėn. – 3, rugsėjo mėn. – 3 maudyklose. Maudyklų vanduo neatitiko tiek žarninių lazdelių, tiek žarninių enterokokų parametrams nustatytų reikalavimų.
Švariausias vanduo, vertinant pagal paviršinių vandens telkinių mikrobiologinius parametrus, 2024 m. buvo pajūrio maudyklose – 100 proc. atitiko Higienos normos reikalavimus, ežerų − 95,2 proc., upių – 73,4 proc., tvenkinių – 72 proc. Trumpalaikė tarša nustatyta Kauno apskrities (Kauno marių II paplūdimio Kaune), Klaipėdos apskrities (Kuršių marių ties Kintais, Žemaičių Naumiesčio Šilutės r.), Panevėžio apskrities (Lėvens upės prie Lėvens pagrindinės mokyklos Pasvalyje), Šiaulių apskrities (Prūdelio tvenkinio Šiauliuose, Kražantės tvenkinio Kelmėje, Sabliauskių tvenkinio, Ventos upės Akmenės r.), Utenos apskrities (Rubikių ežero Anykščių r.) ir Vilniaus apskrities (Neries upės Žirmūnų paplūdimio, Vilnios upės Naujosios Vilnios paplūdimio, Širvintų tvenkinio Širvintų r. ir Elektrėnų tvenkinio Elektrėnuose) maudyklose.
Melsvabakterių gausos įtaka maudyklų vandens kokybei
Atsižvelgiant į Higienos normos reikalavimus, nustačius didesnį melsvadumblių nei 100 000 ląstelių/ml kiekį, turi būti draudžiama maudytis tol, kol išnyks grėsmė sveikatai, o esant daugiau nei 20 000 ląstelių/ml, rekomenduojama nesimaudyti.
Tyrimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas dvi savaites tol, kol melsvadumblių kiekis sumažės iki mažiau nei 20 000 ląstelių/ml.
Šį maudymosi sezoną intensyvus melsvadumblių išplitimas užfiksuotas Kauno marių I ir II paplūdimių, Kalvarijos r. Orijos ežero maudyklose, todėl šiose maudyklose nerekomenduota ir (ar) drausta maudytis.
Rekreacijai skirtų zonų vandens kokybė
Vandens kokybę papildomai tyrė ir savivaldybės. Jos tai atliko 149-iuose gyventojų pamėgtų rekreacinių zonų paviršiniuose vandenyse. Šių zonų vandens kokybė daugiausia tirta Vilniaus ir Kauno apskrityse, atitinkamai 30 ir 26. Kiek mažiau Šiaulių ir Telšių apskrityje – atitinkamai 25 ir 19, Utenos apskrityje – 18, Alytaus ir Tauragės apskrityse – po 12 rekreacinių zonų. Vandens kokybė neatitiko Higienos normos reikalavimų 25-iose zonose: gegužės mėn. – 1, birželio mėn. − 13, liepos mėn. − 9, rugpjūčio mėn. – 8 ir rugsėjo mėn. – 5-iose zonose nustatyta trumpalaikė mikrobiologinė tarša.
Maudyklų vandens kokybei vertinti taikyti reikalavimai
Vadovaujantis Higienos norma, šalyje maudyklų vandens kokybę pradėta tirti ne anksčiau kaip 10 d. prieš maudymosi sezoną ir reguliariai tikrinta kas dvi savaites iki rugsėjo 15 d. Maudyklų vandens kokybė vertinta pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.
Atsižvelgiant į Higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turėjo būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikėjo atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitiko Higienos normos reikalavimų.
Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turėjo būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtino taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.
Poilsiautojų saugumui užtikrinti, siekiant išvengti melsvabakterių grėsmės sveikatai, turėjo būti vykdoma stebėsena vizualiai pagal sudarytą maudyklos vandens kokybės stebėsenos kalendorinį grafiką. Nustačius vandens skaidrumą mažesnį nei 0,5 m, reikėjo atlikti chlorofilo „a“ tyrimus ir jei chlorofilo „a“ kiekis buvo didesnis nei 10 µg/ ir mažesnis nei 50 µg/ – informuota visuomenė ir rekomenduota nesimaudyti, jei chlorofilo „a“ kiekis buvo didesnis nei 50 µg/l ‒ atlikti melsvabakterių tyrimai pagal Lietuvos standartą LST EN 15204:2007.
Nustačius melsvabakterių kiekį didesnį nei 20 000 ląstelių/ml – informuota visuomenė ir rekomenduota nesimaudyti, o nustačius melsvabakterių kiekį didesnį nei 100 000 ląstelių/ml – uždrausta maudytis. Saugumo priemonės taikytos pasibaigus melsvabakterių žydėjimui dar dvi savaites, kadangi melsvabakterėms degraduojant, jų produkuojamos toksinės medžiagos (cianotoksinai) patenka į vandenį ir kelia grėsmę saugumui maudantis.
