„Tvari Lietuva“ kalbinta specialistė sako, kad Lietuvoje pati blogiausia oro kokybė yra prie intensyvaus eismo gatvių. Anot jos, sostinėje didžiausia tarša smulkiomis kietosiomis dalelėmis fiksuota Žirmūnuose, prie Kareivių gatvės. Šioje vietoje ji buvo kone dvigubai didesnė nei, pavyzdžiui, Lazdynų mikrorajone. Kituose Lietuvos miestuose didžiausia tarša nustatyta taip pat prie intensyvaus eismo gatvių.
90 proc. tirtų šalių oro kokybė neatitinka PSO rekomendacijų
„IQAir“ ataskaita rodo, kad maždaug 90 proc. tirtų šalių ir teritorijų vidutinė metinė oro tarša neatitinka PSO nustatytų oro kokybės gairių, rašo CNN.
„IQAir“ išanalizavo 131 šalies ir teritorijos vidutinę oro kokybę ir nustatė, kad tik šešios šalys – Australija, Estija, Suomija, Grenada, Islandija, Naujoji Zelandija – ir septynios Ramiojo vandenyno bei Karibų jūros teritorijos atitinka PSO oro kokybės gaires. Pagal jas vidutinė metinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija šalyje turi būti ne didesnė nei 5 mikrogramai kubiniame metre.
Septyniose šalyse – Čade, Irake, Pakistane, Bahreine, Bangladeše, Burkina Fase, Kuveite ir Indijoje – oro kokybė buvo labai bloga ir gerokai viršijo PSO nustatytas gaires. Vidutinė oro tarša kietosiomis dalelėmis šiose valstybėse viršijo 50 mikrogramų kubiniame metre.
PSO sugriežtino gaires
Tyrime vertintos kietosios dalelės KD2,5 – jos yra smulkiausias, tačiau pavojingiausias teršalas. Įkvėptos KD2,5 patenka giliai į plaučių audinius, iš jų gali nukeliauti į kraują.
Kietosios dalelės susidaro deginant iškastinį kurą, jos taip pat išsiskiria per dulkių audras ar miškų gaisrus ir yra susijusios su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant širdies bei kraujagyslių ligas, astmą ir kitus kvėpavimo takų negalavimus.
2021 m. rugsėjį PSO sugriežtino metines oro taršos gaires, sumažindama leistiną smulkiųjų kietųjų dalelių kiekį nuo 10 iki 5 mikrogramų kubiniame metre.
Kasmet milijonai žmonių miršta nuo sveikatos problemų, susijusių su oro tarša. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, 2016 m. apie 4,2 mln. ankstyvų mirčių buvo susijusios su smulkiomis kietosiomis dalelėmis. PSO nustatė, kad jei jau tuomet būtų taikytos naujausios gairės, su tarša susijusių mirčių galėjo būti beveik 3,3 mln. mažiau.
Lietuvoje situacija gerėja, bet iki PSO nustatytų normų – dar toli
Aplinkos būklės analitikos centro (ABAC) Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė teigia, kad, įvertinus oro kokybę Lietuvoje, galima sakyti, jog situacija pamažu gerėja, mat, lyginant 2021 ir 2022 m., matyti sumažėjusi kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija visose Lietuvos oro kokybės tyrimų stotyse.
Vis dėlto, anot specialistės, atsižvelgiant į PSO nustatytas normas, probleminiais teršalais vis dar išlieka kietosios dalelės KD2,5 ir KD10, taip pat azoto dioksidas ir ozonas – jų koncentracijos mūsų šalyje vis dar yra per didelės.
„Miestuose kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė koncentracija siekia nuo 6,2 iki 12,6 mikrogramo kubiniame metre. Tai reiškia, kad PSO norma (5 mikrogramai kubiniame metre) buvo viršyta visur. Tokia kietųjų dalelių koncentracija, kurią rekomenduoja PSO, buvo pasiekta tiktai Aukštaitijos nacionaliniame parke. Vadinasi, netgi mūsų kaimiškose vietovėse ta koncentracija vis dar yra per didelė“, – teigia specialistė.
ES ketina griežtinti normas
V. Bimbaitė atkreipia dėmesį ir į tai, kad PSO nustatytos oro kokybės rekomendacijos yra kur kas griežtesnės nei ES nustatytos normos.
„Jeigu PSO rekomendacijose vidutinis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD2,5 turi būti ne didesnis nei 5 mikrogramai kubiniame metre, tai ES leistina norma – 20 mikrogramų. Tai – kur kas didesnė norma. Lietuva jos neviršija“, – paaiškina „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu ES pati nori atnaujinti aplinkos oro kokybės direktyvas – sugriežtinti normas ir priartinti jas prie PSO rekomenduojamų lygių.
„Dabar galiojančios normos, kuriomis remiamės ir pagal kurias vertiname oro kokybę kasdien, greitu metu tikriausiai keisis. Iki 2030 m., kai įsigalios atnaujinti griežtesni ES oro kokybės standartai, turėsime pasiekti žymiai griežtesnes normas. Pavyzdžiui, dabar kietosioms dalelėms KD10 vidutinės metinės koncentracijos norma yra 40 mikrogramų kubiniame metre, nuo 2030 m. šita norma bus 20 mikrogramų. Analogiškai ir kitų teršalų normos bus daug griežtesnės. Visos šalys narės yra suklususios, nes visur yra problemų dėl vienokių ar kitokių teršalų. Kad būtų pasiektos naujos normos, reikės įdėti labai daug pastangų nacionaliniu mastu, gyventojai taip pat turės keisti savo įpročius“, – įžvalgomis dalijasi ABAC Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.
Oro taršos šaltiniai: blogiausia situacija ten, kur intensyvus eismas
V. Bimbaitė sako, kad pati blogiausia oro kokybė yra prie intensyvaus eismo gatvių, o prie jų gyvenantys žmonės kvėpuoja pačiu prasčiausiu oru.
„Tokia tendencija faktiškai laikosi per visą tyrimų laikotarpį. Į šią sritį turėtų būti nukreiptas visas dėmesys, imantis kažkokių priemonių sumažinti oro taršą“, – teigia ji.
Anot specialistės, didžiausia KD2,5 koncentracija pernai metais buvo Vilniuje, Žirmūnuose, prie Kareivių gatvės esančioje stotyje. Kaune – taip pat prie intensyvaus eismo gatvės Petrašiūnuose, Klaipėdoje – Šilutės plente.
ABAC atstovė taip pat pabrėžia, kad skirtingose miesto vietose teršalų koncentracija labai skiriasi.
„Jeigu, pavyzdžiui, Vilniuje, Žirmūnuose KD2,5 koncentracija yra 12,6, tai Lazdynuose ji perpus mažesnė – 6,5“, – teigia specialistė ir apibendrina, kad oro kokybė priklauso nuo to, kur gyvename ir kaip arti intensyvaus eismo gatvės esame.
Pasak V. Bimbaitės, kitas didelis oro taršos šaltinis – kietojo kuro deginimas namų ūkiuose ir energetikos įmonėse, kitaip tariant, – šildymo sektorius.
„Šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas, eilę metų fiksuojame didžiausias teršalų – kietųjų dalelių KD10, KD2,5, anglies monoksido, azoto dioksido – koncentracijas“, – vardija ji ir primena, kad žiemą daugiausiai teršia transporto sektorius bei kietojo kuro deginimas šilumos energijai gaminti.
Todėl, anot „Tvari Lietuva“ pašnekovės, žiemą turime tokią prastą oro kokybės situaciją. Vasarą, pasak jos, be transporto orą teršia statybų sektorius, kelių remontas, gatvių valymas ir kt.
Specialistė pabrėžia ir tai, kad Lietuvos oro kokybę veikia ne tik vietiniai taršos šaltiniai, bet ir atneštinė tarša, o visoje Europoje mažinant oro taršą bendras oro užterštumas mažėja ir mūsų šalyje.
10 šalių, kuriose oro tarša – didžiausia pasaulyje
Nors Lietuvoje oro kokybė ir neatitinka PSO nustatytų normų, oro tarša mūsų šalyje yra ženkliai mažesnė nei labiausiai užterštose pasaulio valstybėse.
Pavyzdžiui, Čade 2022 m. oro kokybė buvo prasčiausia pasaulyje. Vidutiniškai šioje šalyje buvo išmatuota 18 kartų didesnė oro tarša nei 5 mikrogramų saugi riba, nurodyta PSO gairėse, rašo CNN.
„IQAir“ ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad besivystančiose šalyse Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose trūksta oro kokybės stebėsenos stočių, todėl šiose šalyse stokojama ir duomenų apie oro kokybę.
Nors, palyginti su 2021 m., į šių metų ataskaitą įtrauktų Afrikos šalių skaičius padidėjo, šio žemyno oro kokybė vis dar iš esmės išlieka labiausiai neatspindėta. „IQAir“ duomenimis, tik 19 iš 54 Afrikos šalių turėjo pakankamai duomenų iš savo stebėjimo stočių.
„IQAir North America“ generalinė direktorė Glory Dolphin Hammes sakė, kad kiekvieną kartą, kai įtraukiama nauja šalis, kuriai kažkada trūko duomenų apie oro kokybę – kaip tai buvo padaryta su Čadu 2021 m. – ji neišvengiamai atsiduria labiausiai užterštų šalių sąrašo viršuje.
„Jei pažvelgtumėte į vadinamuosius palydovinius duomenis, Afrika turėtų būti bene labiausiai užterštas planetos žemynas, tačiau mes neturime pakankamai informacijos, – CNN sakė G. D. Hammes. – Tai reiškia, kad reikia daug daugiau duomenų, kad galėtume iš tiesų nustatyti, kurios šalys ir miestai pasaulyje yra labiausiai užteršti.“
G. D. Hammes taip pat pabrėžė, kad daugiausia kliūčių šiuo metu kelia tai, kaip vyriausybės stebi oro kokybę. Anot jos, dauguma jų yra linkusios investuoti į prietaisus, kurie nesugeba tiksliai išmatuoti ore esančių smulkių kietųjų dalelių.
Pasaulyje blogiausia oro kokybė, vertinant vidutinę KD2,5 koncentraciją mikrogramais kubiniame metre, yra Čade (89,7), Irake (80,1), Pakistane (70,9), Bahreine (66.6), Bangladeše (65,8), Burkina Fase (63,0), Kuveite (55,8), Indijoje (53,3), Egipte (46,5) ir Tadžikistane (46,0). Visos 10 šalių yra besivystančios.