Dalis žmonių vis dar įsitikinę, kad panaudotas pakuotes, prieš metant į antrinių žaliavų konteinerius būtina išplauti. Vis dėlto, anot „Ekonovus“ gamybos vadovo Mildoro Žeimio, tai tikrai perteklinis veiksmas, kurį verčiau pakeisti įpročiu įsitikinti, ar pakuotė tikrai tuščia.
„Mesdami atliekas į antrinių žaliavų konteinerius turėtumėme suprasti, kad išmesta atlieka iš karto tampa žaliava. Žinoma, norint gauti kokybišką produktą iš žaliavos, ji turi būti švari. Visgi plauti nėra būtina, bet prieš išmetant antrines žaliavas rekomenduojama jas ištuštinti, kartais gali prireikti iššluostyti ar išskalauti, bet preciziškai plauti tikrai nereikia“, – tvirtina M. Žeimys.
Pasirūpinti atliekų švara svarbu, siekiant saugoti ir kitų padarytą darbą. „Jei jūs išmetėte dešimt švarių aliejaus butelių ir kažkas į tą patį konteinerį įmetė butelį su aliejaus likučiu, ir iš jo skystis išsipylė, suteršdamas švarias atliekas, galiausiai turime vienuolika užterštų butelių“, – kalbėdamas apie pakuočių paruošimą perdirbti sako specialistas.
Atliekų švara yra svarbi ir siekiant pasirūpinti higiena, ypač karštuoju sezonu, kai išmestos pakuotės su maisto likučiais gali imti pūti, skleisti nemalonų kvapą, privilioti graužikus. Dar didesnis pavojus kyla išmetus pakuotes, kuriose yra likę buitinės chemijos ar kosmetikos likučių, anot M. Žeimio, toks turinys gali sukelti liūdnų pasekmių ir apgadinti netgi šalia esantį turtą ar pakenkti kitų žmonių sveikatai.
„Neištuštinus šių pakuočių didėja rizika, kad skysčiai išbėgs ir pradės tarpusavyje sąveikauti, dėl to gali kilti rimtų problemų – didėja sprogimų tikimybė, gali atsirasti gaisro židinių, didėja ir rūšiavimo centruose dirbančių žmonių apsinuodijimo garais rizika, atsiranda pavojus patirti nudegimus“, – perspėja specialistas. Tuštinant konteinerį, kuriame išmestos pakuotės su cheminių medžiagų likučiu, jos gali aptaškyti šalia esančius žmones, automobilius ar pastatus.
Dėmesys balansui
Verta pagalvoti ir apie tai, kad plaudami atliekas galime padaryti meškos paslaugą gamtai. Pasak specialisto, pagrindinė tvarumo idėja yra atstatyti išteklių balansą, todėl perplaudami kiekvieną išmetamą pakuotę galime be reikalo išnaudoti didelį kiekį gamtos resursų – vandens bei energijos, sunaudojamos jam šildyti. Skaičiuojama, kad vien indams plauti kas mėnesį namuose sueikvojama apie 2000 litrų vandens, o jeigu dar būtų plaunamos atliekos – šis kiekis šoktelėtų.
Dažnai ekologinių klausimų sulaukiantys ekspertai pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad norint gyventi tvariai reikėtų imti galvoti, kaip atsirinkti produktus, kurie apskritai neturėtų pakuočių ar paliktų kuo mažiau atliekų. M. Žeimys sako, kad žmonėms renkantis produktus be pakuotės arba naudojant daugkartinius daiktus sumažėja atliekų kiekis, natūraliai mažėja ir rūšiavimo apimtys bei ištekliai. Be to, didesnė tokių produktų paklausa skatina rinką kurti ir daugiau alternatyvų, todėl, tikėtina, ilgainiui rinkoje atsiras vis daugiau alternatyvų, mažės produktų su pakuotėmis.
Specialistas ragina vadovautis posakiu: „Tvarka yra ne ten kur nešiukšlinama, o ten kur nėra šiukšlių“ ir prisiminti, kad svarbu stengtis ne tik tinkamai tvarkyti atliekas, bet ir pagalvoti, kaip apskritai jų sumažinti, o tai, ką nusprendžiame išmesti, pabandyti prikelti naujam gyvenimui ir paversti žaliavomis kitam produktui.