Psichologinis spaudimas kas kartą atrodyti vis kitaip
Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė pastebi, kad visuomenėje vyrauja beprotiškas spaudimas nuolat atsinaujinti, būti madingam, neatsilikti nuo naujausių tendencijų. Pasak ekspertės, didžiulė yra ir reklamos įtaka.
„Didžiojoje Britanijoje atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad 41 proc. jaunų žmonių, 18–25 m. amžiaus, jaučia spaudimą kiekvieną kartą kažkur išeidami dėvėti naują rūbą. Tai tikrai nėra normalu įvertinant, kiek išteklių mes sueikvojame kurti daiktui ir kiek vėliau reikia energijos jam utilizuoti“, – sako I. Budraitė. Pasak jos, tai lemia, kad vartojame per daug ir per greitai – esame atsakingi už greitosios mados klestėjimą.
Ekspertei pritaria ir atlikėjas Vaidas Baumila. „Esame psichologiškai spaudžiami kiekvieną kartą apsirengti vis kitaip. Ir galime atrodyti vis kitaip. Turėdami kelias eilutes drabužių ir jas miksuodami, sąmoningai ieškodami savo identiteto, stiliaus drabužiuose, galime rūbais varijuoti. Tiek gatvės, tiek tvarioje madoje galime atrasti vis kitokių spalvų ir save pateikti kitokiame amplua“, – sako dainininkas.
Pasaulinė statistika rodo, kad 85 proc. išmetamų drabužių keliauja į sąvartynus. Anot I. Budraitės, kiekvieną sekundę tekstilės pilnas sunkvežimis atsiduria sąvartyne, o sąvartynai užima erdvę, kur galėtų augti miestai bei maistas.
Žaliosios politikos instituto ekspertė atkreipia dėmesį, kad irdami drabužiai išskiria metaną. Metanas yra viena iš dujų, skatinančių šiltnamio efektą. Tuo tarpu šiltnamio efektas skatina klimato kaitą, o klimato kaita – tai žmonijos ateičiai gręsianti krizė.
Renkasi ne išmesti, o užtikrinti amžiną avalynės gyvenimą
Atlikėjas Vaidotas Baumila pastebi, kad apsipirkinėti dėvėtų drabužių parduotuvėse nėra tvaru, kaip daugelis galvoja. Dainininkas mieliau renkasi pirkti naujus drabužius, tačiau pagamintus kompanijų, kurios vadovaujasi tvarumo koncepcija.
Pats atlikėjas taip pat stengiasi gyventi tvariai, savo turimų rūbų priežiūrai skirdamas išskirtinį dėmesį. V. Baumila sako net neskalbiantis savo džinsų – vietoje to, deda juos į šaldymo kamerą. Šaltyje žūsta mikrobai bei išnyksta blogas kvapas, o jei ant džinsų atsiranda dėmių – jas atlikėjas išvalo ūkiniu muilu.
Taip pat V. Baumila renkasi dėvėti tik kokybiškos odos batus. Pasak jo, kuo batai labiau ilgiau nešiojami, tuo geriau jie atrodo. Batus, pasak dainininko, reikia gerai pranešioti ir užsitarnauti. Vos tik nusipirkus geros odos batus, pirmus kartus juos dėvint dažniausiai skauda kojas, „o kai juos prisijaukini – nešiok dešimtmečius“, – sako Vaidotas.
Avalynės restauravimo studijos vadovas Laimis Lomonosovas pastebi, kad tvarios avalynės koncepcija apima ne tik medžiagas, iš kurių gaminami batai, bet ir visa tiekimo grandinę – kur batai gaminami, kokiomis sąlygomis gaminami, kaip jie transportuojami.
Taip pat L. Lomonosovas atkreipia dėmesį, kad labai svarbu, kas vyksta po batų nešiojimo – ar avalynė yra išmetama, ar perdirbama. „Išmetami batai suyra per 50 metų, jei guli sąvartyne. Jei batai yra pagaminti iš miksuotų medžiagų (plastiko, metalo), jie gali irti net 500–1000 metų.“
„Svarbu ne kaina, o vertė. Ar geriau sumokėti 100 eur už naujus batus, o senus išmesti, ar sumokėti tą pačią kainą už restauravimą ir senus batus nešioti kaip naujus?“, – susimąstyti kviečia avalynės restauravimo studijos vadovas.
Nauja mada – virtualūs drabužiai ir batai
Pastaruoju metu visuomenėje įsivyrauja suvokimas, kad mada nebūtinai turi būti fizinė, kad būtų tikra, sako Odeta Valiuškytė-Jacė. Mados technologijų ekspertė supažindina su daugeliui dar negirdėtu, bet jau pakankamai seniai atsiradusiu reiškiniu – skaitmenine mada.
„Į skaitmeninę spintą galime pasikabinti realiai neegzistuojančius, bet virtualioje erdvėje esančius drabužius“, – sako pašnekovė. Pasaulyje plinta mada rengtis ne realiais, o skaitmeniniais drabužiais ir batais, taip prisidedant ir prie aplinkos puoselėjimo.
Skaitmeninis rūbas yra tvaresnis aplinkai, sako ekspertė. Be to, skaitmeninio rūbo sukūrimui reikia tik vandens dizaineriui ir energijos kompiuteriui palaikyti, taigi išnaudojama kur kas mažiau resursų, nei įprasto drabužio gamybai.
„Tvarumas suteikiamas ne tik aplinkai, bet ir piniginei“, – sako O. Valiuškytė-Jacė. Pavyzdžiui, Julie Pascal prieš kurį laiką pristatė skaitmeninę suknelę „Butterfly“, kainuojančią vos 62,25 eur. Tuo tarpu fizinei šios suknelės versijai įsigyti reikia kur kas labiau pakratyti piniginę – jos vertė yra 1680 eur.
Skaitmeninius drabužius mados technologijų ekspertė vadina papildyta realybe: „Ji sukuria laisvę save parodyti bet kokiame amplua bei išbandyti, kas tau tinka, o kas – ne. Tai viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau prekinių ženklų naudojasi papildytos realybės technologija.“ Pasak pašnekovės, problemų, kurias sprendžia skaitmeninė mada, yra labai daug.