Didžioji dalis atliekų keliauja į laužą
Pasak V. Slavinskienės, natūrali medžiaga yra lengviau sutvarkoma – kaip mediena ar bet kokia kita biologiškai skaidi atlieka: „Ji gali natūraliai suirti ir nedaryti akivaizdžios žalos aplinkai.“
Skaičiuojama, kad vien sostinėje kasmet surenkama apie 1800 tonų tekstilės atliekų. Deja, tik pusė iš konteinerių išimtų rūbų yra tinkami antriniam naudojimui, o likusius tenka sudeginti.
Viso net 87 proc. Europos Sąjungoje esančių tekstilės atliekų yra sudeginama arba išvežama į sąvartynus.
10 procentų viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išskiria drabužių ir avalynės pramonė. Be to, tekstilės pramonė atsakinga už tai, kad į vandens telkinius patenka dideli mikroplastiko kiekiai. Taip pat rūbų gamyboje naudojamos įvairios cheminės medžiagos, kurios taip pat patenka į aplinką, o kartais lieka ir pačiame rūbe ar kitame tekstilės gaminyje.
Tekstilės konteineriais naudotis reikia atsakingai
Vilniaus mieste yra įrengta virš 100 tekstilei surinkti skirtų konteinerių. Pasak VASA tvarumo konsultantėss, šie konteineriai dažniausiai įrengiami prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse. „Į šiuos konteinerius galima mesti švarius, tvarkingus drabužius, patalynę, minkštus žaislus. Tik, aišku, jie turi būti sudedami į maišus“, – sako I. Alimovienė.
Anot pašnekovės, taip pat svarbu neužteršti visų kitų konteineryje jau esančių atliekų: „Nemesti komunalinių atliekų, ir kad tie drabužiai nebūtų suteršti alyvos tepalais, statybinių atliekų likučiais.“
Visame pasaulyje perdirbama mažiau nei 1 procentas drabužių. Sakoma, kad trūksta technologinių sprendimų, kiti įsitikinę – tiesiog nenorima investuoti. Tačiau vieną dieną teks išmokti tvarkytis su rūbų pertekliumi, nes Europos Sąjungos brėžiamas žiedinės ekonomikos principas reikalaus nieko neišmesti ir nedidinti CO2 emisijų.
Laidą „Ateities karta“ per Delfi TV kanalą žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20.00 val., o portale delfi.lt kiekvieną sekmadienį 10.00 val.