Daugelyje Rytų Europos šalių aplinkos taršos rodikliai – šiurpinantys ir nors bandoma taikyti įvairias programas, jos veikia ne visur. Lietuvoje galima gauti kompensacijas krosnis bei katilus pasikeisti mažiau taršiais įrenginiais, pavyzdžiui, šilumos siurbliais, įsirengti privačias saulės elektrines bei elektromobilį.
Tiesa, kompensuojama tik dalis, o likusią dalį gyventojas turi sumokėti pats, o tai – nėra maža suma pagal šalies vidutinį atlyginimą. Taip pat mūsų regionuose gausu namų ūkių, kurie tebesinaudoja senais taršiais šildymo metodais, o ir maistą gamina ant malkomis kūrenamų krosnių. Tai tik keletas priežasčių, kurios gali lemti didžiulę oro taršą.
Daugiausiai teršia namų ūkiai ir automobiliai
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos ir oro skyriaus vyr. specialistas Paulius Žvirblis sako, kad Lietuvai trūksta dar nemažai, jog būtų pasiektas PSO nustatytas oro užterštumo lygis mažosiomis kietosiomis dalelėmis – 10 μg/m³. Europos Komisija šiemet taip pat žada griežtinti normas pagal PSO rekomenduojamus lygius:
Paklaustas, ar pakaktų įsigyti naujų autobusų, pašnekovas atsakė, jog lietuviams trūksta priemonių automobilių parko atnaujinimui kalbant ir apie lengvąsias transporto priemones. Pavyzdžiui, reguliacinių apribojimų, skatinančio rinktis mažiau taršias alternatyvas, kaip taršos mokestis.
Lietuviai labai linkę naudotis asmeniniais automobiliais: mažai vaikščiotis pėščiomis, važiuoti dviračiais ar viešuoju transportu. Mūsų automobiliai, lyginant su Europa, yra vieni taršiausių CO2 emisijos atžvilgiu.
Versls sprendimus įgyvendina greičiau
Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus sumažinti 70 proc., o iki 2050-ųjų – 100 proc., lyginant su 1990 metais. Deja, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis vienam gyventojui nuo 2000-ųjų tik didėja. Europos aplinkos agentūros duomenimis, prieš dvidešimt metų šis skaičius siekė 5,6 t vienam gyventojui, 2010-aisiais – 6,7 t, o 2017-aisiais – 7,3 tonos. ES direktyvos dėl oro taršos taip pat liečia ir verslus. Kai kurie stengiasi iš anksto pasiruošti, kaip įmanoma daugiau, kad įsigaliojus reikalavimams jie nesmogtų per stipriai.
„Šiandien Lietuvai ir pasauliui kylantys iššūkiai tvarumo ir įmonės augimo nestabdo. Krizė su Kinija atveria galimybes rasti tiekėjus artimesnėse šalyse ar net Lietuvoje. Tai reiškia, trumpesnes prekių bei gaminių keliones ir mažiau teršiamą aplinką.
Daugeliui tvarių sprendimų įgyvendinti reikia nemenkų investicijų. Žinome, kad pagal Europos Sąjungos standartus po kelerių metų bus privaloma naudoti perdirbtą plastiką, tad žengėme šį žingsnį anksčiau. Taip pat perkame tik žaliąją energiją, o likusią pasigaminame patys.
Mūsų pakuotėms gaminti naudojamas rPET plastikas leis sutaupyti apie 100 tonų neperdirbto plastiko. Manau, kad tvarumas, aplinkosauginės programos vykdymas – būtina šiuolaikiškos, socialiai atsakingos įmonės strateginės veiklos dalis ir pareiga“. Pašnekovas neslėpė, kad įstatymų leidyba paspartina verslus imtis tvarumo sprendimų, kai kurie gal nesiryžtų to imtis patys.
Kyla klausimas, kodėl Lietuvos Vyriausybė nesiima griežtesnių priemonių tiek verslų, tiek privačių gyventojų oro taršos mažinimui, kaip tai daro kitos ES šalys? P. Žvirblis sako, kad kol kas vykdomos paskatų pobūdžio priemonės – teikiamos paramos namų įrenginiams, atiduodant seną, taršią transporto priemonę – skiriama 1000 eurų kompensacija arba elektrinis dviratis, viešojo transporto bilietas metams, paspirtukas.
Specialistas neslepia, kad neįvykdžius nustatytų taršos normų Lietuvos, tikėtina, laukia baudos už direktyvos pažeidimus. Kokios bus oro taršos pažeidimų baudos, atsakyti kol kas neįmanoma, bet jų galime sulaukti, nors kol kas tokios patirties neturime.
Įsipareigojimai vykdomi nuo 2005 metų, progresas vyksta, bet reikėtų labiau padirbėti dėl kietųjų dalelių, azoto oksidų mažinimo. Taip pat mažai pažangos jaučiama žemės ūkyje. Pašnekovas neslėpė, kad per pastaruosius 5–10 metų oro kokybės prasme Lietuvoje nebuvo padaryta didelės pažangos.
Kodėl kitoms šalims sekasi geriau?
Šveicarijos kompanijos „IQAir“ 2020 metais atliktas oro taršos tyrimas parodė, kad iš 40 Europos šalių, Lietuva užima 20 vietą, jos metinis taršos vidurkis siekia 11,7 μg/m³. Pagal oro grynumą mes nusileidžiame ne tik Šiaurės ar Vakarų Europos valstybėms, bet ir Latvijai, Estijai bei Rusijai.
P. Žvirblis tikisi, kad Lietuvoje neprireiks imtis gyventojų baudimo ir oro tarša bus sumažinta paskatomis, tačiau pritarė, jog daug kas priklauso nuo pačių gyventojų. Specialistas išvardino, kokios priemonės pasiteisino kitose ES šalyse:
„Kol kas nėra numatyti draudimai, kaip Krokuvos mieste, kur kietojo kuro deginimas miesto teirtorijoje – uždraustas. Tikimės, kad mums nereikės eiti šiuo keliu. Viskas prasideda nuo sąmoningumo bei gyventojų atsakomybės. Politiniai sprendimai mažinti užterštumo lygį negali būti visiškai įgyvendinti be piliečių dalyvavimo.
Kitos Europos šalys riboja taršaus transporto srautus miesto centre, apmokestina bei naudoja draudimo priemones. Taip pat stebima namų ūkio įrenginių priežiūra, pavyzdžiui, Vokietijoje kaminkretys privalomai valo kamina kas porą metų.
Tuo tarpu R. Viršilas sako, kad verslams diegti mažiau taršias naujoves ne tik būtina ruošiantis ateičiai, bet gali būti ir naudinga: „Tvarumas daugelyje šalių tampa viena iš pamatinių vertybių priimant sprendimus. Mums ypač svarbi aplinkosauga, naudojame žemės išteklius ir svarbu, kad žaliavos būtų išaugintos švariai. Ekologija bei tvarumas turi ir finansinių naudų. Kai kurie žingsniai, kurių ėmėmės, pavyzdžiui, mažinti pakuočių svorį, atneša finansinės naudos.
Aplinkos ministerijos atstovas pridūrė, kad mažinti oro taršą Lietuvoje galime kiekvienas jau dabar, kol Vyriausybė vykdo Nacionalinį pažangos planą. Kadangi daug važinėjame automobiliais pokytis šiame sektoriuje gali būti ženklus. Galima dažniau rinktis alternatyvius būdus, nors dieną ar kelias per savaitę. Arba važiuoti vienu automobiliu su draugais ar kolegomis.
Jei kūrename krosnimi ar katilu galime rinktis švarų kurą, tik sausas malkas, nes drėgnos – taršesnės, į krosnį nemesti buitinių atliekų. Jeigu įmanoma – prisijungti prie centralizuoto šildymo, kuris mažiau kenkia aplinkai, nes griežtai kontroliuojamas taršos lygis. Galime rinktis daugiau organinio maisto ir taip mažinti augintojų poreikį mineralinėms trąšoms. Net pasirinkimas valgyti mažiau mėsos mažina emisijas iš žemės ūkio bei jos paklausą.
O kasdien prieš einant į lauką ar užvedant automobilį netolimai kelionei, galima patikrinti, koks oro užterštumas yra realiu laiku vietoje, kurioje esate. Šiuos duomenis galite rasti ČIA.
