Lietuviai suskubo – saulės elektrinių ir šilumos siurblių poreikis auga kartais

Per pastarąjį mėnesį karo sukrėstam pasauliui teko pripažinti didžiulę priklausomybę nuo agresore tapusios Rusijos energetinių išteklių. Nors Lietuvai ši situacija – kiek paprastesnė nei, pavyzdžiui, Vokietijai, atsinaujinančios energijos gamyba savo reikmėms tapo kaip niekad aktuali tiek privatiems gyventojams, tiek verslams.

Lietuvos Energetikos ministerijos duomenys rodo, kad per mėnesį priskaičiuojama vidutiniškai po 200 naujų sau energiją gaminančių vartotojų, nutolusių gaminančių vartotojų – dar po 100. Leidimų patiems gaminti sau energiją išdavimas taip pat auga lyg ant mielių.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) sako, kad prašymų sulaukiama keliais kartais daugiau negu pernai: „Ketindami vystyti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių šiemet į Tarybą jau kreipėsi 118 pareiškėjų dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo. Per tą patį praėjusių metų laikotarpį Taryba išdavė 69 tokius leidimus. Stipriai išaugęs ir elektros energijos gamintojų skaičius. Šiais metais jau išduoti 87 leidimai gaminti elektros energiją, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu, pernai išduoti 27 leidimai.“

Poreikį skatina kylančios elektros kainos

Saulės elektrinių bei šilumos siurblių gamintojai neslepia, kad poreikis auga taip sparčiai, jog norintiems kartais tenka ir palaukti, nes pasiūla ne visada atitinka paklausą. „Elmitros“ direktorius Mindaugas Blažys neslepia, kad šiuo metu dėl kylančių energijos kainų tiek gyventojai, tiek įmonės ryžtasi įsirengti saulės elektrinę savo lėšomis, be valstybės paramos. Tam įtakos turi ir gera kaimynų arba kolegų, kurie jau turi įsirengę saulės elektrines, patirtis.

„Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebime stipriai išaugusį susidomėjimą saulės elektrinėmis.

Tam tiesiogiai turėjo įtakos didėjančios elektros energijos kainos, jos peržengė net pesimistiškiausių prognozių ribas. Be to, priimti sprendimą įsirengti saulės elektrinę skatina ir tai, jog, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje gerai išvystyta ir galutiniam vartotojui ypač patogi energijos gamybos, panaudojimo, saugojimo infrastruktūra“, – džiaugėsi M. Blažys.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, iki kovo 17 d. buvo patvirtinta beveik 19,5 tūkst. paraiškų – 14720 dėl saulės elektrinių įrengimo namų ūkiuose bei 4728 dėl saulės elektrinės dalies įsigijimo iš elektrinių parkų. Pastarieji yra puiki alternatyva tiems gyventojams, kurių namų stogai netinkami saulės elektrinei įrengti, ir norintiems elektrinės priežiūrą patikėti tiekėjui.

Saulės elektrinių Lietuvoje poreikio pokyčiai:

Latvija atsilieka keleriais metais

„TENKO Baltic“ pardavimų vadovas Mindaugas Budrys pastebi, kad per 15 įmonės veiklos metų Lietuvoje šilumos siurblių poreikis nuolat auga. Kreivė aukštyn gerokai šoktelėjo prieš penkmetį, kai smarkiai pradėjo populiarėti „oras–vanduo“ šilumos siurbliai.

„Įtakos tam turėjo daug veiksnių, vienas pagrindinių – žmonių noras gyventi patogiai ir moderniai: šilumos siurbliai yra ekologiškiausias būdas aprūpinti namus šiluma. Žinoma, vienas svarbiausių aspektų – noras sutaupyti, kas itin aktualu nūdienos kontekste, kai energetiniai ištekliai nuolat brangsta.

Žmonės turi galimybę energetiniu požiūriu būti nepriklausomi, ir ši perspektyva juos vilioja. Remiantis Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos surinkta statistika, per paskutinius 3 metus įgyvendintų projektų su šilumos siurbliais padaugėjo apie 40 %“, – kalbėjo įmonės atstovas.

M. Budrys pridūrė, kad Lietuva šiuo požiūriu yra priekyje, arčiau didžiųjų Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybių, tokių kaip Vokietija, Austrija, Suomija. Lietuvos traukinys šilumos siurblių diegimo klausimais smarkiai pajudėjęs į priekį. Lyginant su Latvija, ji dar kokiais 3–5 metais atsilieka.

APVA suteikia kompensaciją, jei žmogus namuose nori seną šilumos katilą pakeisti į naują, aplinkai netaršų šilumos siurblį. Duomenys rodo, kad kasmet norinčių – vis daugiau.

APVA suteikti ir atmesti paramos prašymai įsirengti šilumos siurblius

Kaip keisis įrengimo kainos?

VERT teigimu, atsinaujinančios energijos poreikis visada didėja, nes tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos mastu siekiama iki 2050 m. visiškai atsisakyti neatsinaujinančių energijos išteklių (iškastinio kuro ir gamtinių dujų). „Kylant energijos kainoms, pastebime žymiai padidėjusį tiek buitinių vartotojų, tiek įmonių susidomėjimą galimybe apsirūpinti atsinaujinančia energija.

Atsinaujinančios energetikos plėtrą skatina kompleksinės reguliavimo priemonės – tiesioginė parama (pareiškėjų skaičius auga būtent dėl paramos), gyventojų edukacija, nuolatinė komunikacija apie atsinaujinančią energiją“, – sakė Tarybos atstovai.

VERT pridūrė, kad iš Tarybos, kaip reguliuotojos, kuri nėra atsakinga už politikos formavimą, tačiau ją įgyvendina, perspektyvos, esant dabartinėms grėsmėms, aišku, kad atsinaujinančios energijos plėtra svarbi kaip niekada ir yra vienas iš energetinės nepriklausomybės bei saugumo pagrindų.

Tarybos skaičiavimais, jau įsirengę šilumos siurblius, saulės elektrines ar dar planuojantys tai padaryti neabejotinai taps laimėtojais: „Prognozuojamas dujų kainų kilimas yra didesnis nei elektros kainų kilimas, todėl asmenys, naudojantys šilumos siurblius, tikėtina, galėtų patirti mažesnes išlaidas nei tie, kurie naudoja dujų katilus. O asmenys, turintys nuosavas (ar besinuomojantys) saulės elektrines, turėtų pajusti dar mažesnį kainų šuolį: dažniausiai reikiamą kiekį elektros energijos jie pasigamina patys, o saulėtu laikotarpiu sukaupta pertekline energija panaudojama šalčiausiu ir tamsiausiu metų laikotarpiu.

Matome saulės ir vėjo elektrinių paklausos didėjimą. Dėl technologijų kainos bei specifikos privatūs investuotojai dažniau renkasi vystyti vėjo jėgaines bei saulės parkus, o privatūs gyventojai renkasi įsirengti saulės elektrines nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose bei ant pastatų stogų arba, turėdami ribotas ploto galimybes, gyventojai renkasi išsipirkti arba išsinuomoti elektrinę nutolusiame saulės parke.“

Sparčiai augant atsinaujinančios energetikos įrenginių poreikiui, kyla klausimas, kas bus su jų kainomis. M. Budrys mano, kad kainos nemažai priklausys ir nuo gamintojų galimybių atlaikyti didėjančius krūvius: „Stebint rinkoje vykstančius veiksnius, kai nuolat brangsta energetiniai ištekliai, o tai ypač atsiliepia pramonei, gamybos procesams, taip pat kintant žaliavų kainoms, šilumos siurblių pigimo tikrai nereikėtų tikėtis.

Šiuo metu situacija rinkoje tokia, kad poreikis didesnis nei galimybės užtikrinti norimą kiekį. Jokiais būdais nesakau, kad tai – deficitinė prekė, tačiau šilumos siurblių įsigijimą ir jų montavimą reikėtų planuoti iš anksto. Visgi tie, kurie galvoja apie ateities perspektyvas, supranta energetinių išteklių rinkos nestabilumą ir nori būti kuo mažiau priklausomi nuo kitų, tikslingai renkasi šilumos siurblius savo namų ūkiuose.“

Kainų mažėjimo ateityje neįžvelgia ir saulės elektrinių gamintojo atstovas M. Blažys: „Vertinant dabartinę situaciją ir žvelgiant į artimiausių dvejų metų laikotarpį, įrangos kainos tikrai nemažės. Priešingai, nors didelio kainų šuolio neturėtų būti, tačiau įrangos kaina palaipsniui auga ir, tikėtina, augs dėl brangstančių medžiagų, kylančių gamybos ir transportavimo kaštų. Taip pat saulės elektrinių poreikiai auga visame pasaulyje.“

VERT savo komentare suabejojo dėl būsimo kainų kilimo, mat jos priklauso nuo paklausos ir pasiūlos santykio. Anksčiau buvo matyti saulės elektrinių pigimo tendencijų, tai iš esmės būdinga daugeliui plačiau pradedamų naudoti technologijų.

Kiek kainuoja ir kada atsiperka atsinaujinančios energijos įrenginiai?

Patiems gaminti sau elektrą, tvariau ir patogiau šildyti namus – viliojanti mintis. Ne ką mažiau svarbu ir sutaupyti pinigų, kurie išleidžiami už šildymą bei kitą energiją. Nors Lietuva skiria paramą įrangai įsigyti bei montuoti, ji vis dar neįperkama visiems gyventojams.

Pavyzdžiui, šilumos siurblio įrengimo kaina priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių ir paties siurblio rūšies. M. Budrys paskaičiavo preliminarias kainas, kurios gali dėl daug ko keistis, – populiariausių sistemų privačiame naujos statybos 120–150 m² ploto name su visu įrengimu kaina maždaug tokia: oras–vanduo – 8 000–10 000 eurų, gruntas–vanduo – 11 000–15 000 eurų. Įrengiant daugiabučiams reikia juos vertinti individualiai, nes yra dar daugiau kintančių veiksnių.

Kalbėdamas apie išlaidų už energiją sutaupymą daugiabučių gyventojams pašnekovas pateikė konkretų pavyzdį iš objekto Alytuje, Lakūnų gatvėje, esančio renovuoto daugiabučio su instaliuotais gruntas–vanduo šilumos siurbliais:

„Prieš renovaciją karšto vandens 1 m³ su recirkuliacija (gyvatukas) kainavo 8,4 Eur, o po jos – vos 4,19 Eur. Vidutinės metinės šildymo sąnaudos prieš renovaciją sudarė 0,64 Eur/1 m², o dabar – 0,1 Eur /1 m².“

Saulės elektrinių gamintojo „Elmitra“ direktorius paskaičiavo, per kiek laiko gyventojams turėtų atsipirkti tokia naujovė: „Vidutiniškai saulės elektrinė iš vieno instaliuoto kilovato pagamina 900–1000 kWh elektros energijos per metus. Anksčiau saulės elektrinės atsipirkimo laiką skaičiuodavome apie 5–6 metus, o dabar ir tiek nebereikia laukti pabrangus elektros energijai. Šiuo metu labai sunku prognozuoti, kokie skaičiai bus po 5–10 metų, tai tiesiogiai priklausys nuo elektros kainų, – kuo elektra bus brangesnė, tuo saulės elektrinės atsipirkimo laikas trumpesnis.“

Numatyta toliau didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį kalbant apie Lietuvos vidaus energijos gamybą ir galutinį energijos suvartojimo balansą, taip mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir didinant vietinės elektros energijos gamybos pajėgumus.

Vienas iš valstybės tikslų yra didinti iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos elektros energijos kiekį, iki 2030 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių turėtų būti pagaminta 7 TWh elektros energijos (arba 45 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos), taip pat numatoma, kad gaminančių vartotojų dalis sudarys 30 proc. nuo visų vartotojų.