Į Lietuvą atvyksta miško medicinos, miškininkystės, biomedicinos, visuomenės sveikatos, psichoterapijos, klimatologijos, fitofarmacijos mokslininkai bei miško terapijos praktikai ir turizmo specialistai iš viso pasaulio.
Kongreso tikslas – pristatyti naujausius mokslinius tyrimus, kokios įtakos natūrali gamtinė aplinka ir biologinė įvairovė bei ryšys su mišku turi žmonių sveikatai ir gerovei. Taip pat bus dalijamasi geriausiais ne medienos miško ekonomikos pavyzdžiais ir miško terapijos pritaikymu visuomenės sveikatos, švietimo bei miškų gydomojo turizmo srityse.
Kongrese žiniomis dalinsis daugiau nei 30 pranešėjų iš viso pasaulio. Savo dalyvavimą jau patvirtino gerai žinomi visuomenės sveikatos mokslininkai ir turizmo specialistai, miško terapijos praktikai, pavyzdžiui, terapinės ornitologijos pradininkas, Nobelio premijos laureatas iš Lenkijos Poznanės universiteto prof. Piotr Tryjanowski, svečiai iš JAV, Taivano, Korėjos ir Europos šalių. Patirtimi dalysis Korėjos Respublikos miškų ūkio sekretorius, Chungbuk nacionalinio universiteto socialinės miškininkystės profesorius Won Sop Shin.
„Dirbame vadovaudamiesi vizija sukurti žalią gerovės tautą, kurioje miškai neša laimę žmonėms, mūsų tikslas – paversti miškus gyvybingomis vietomis, kur žmonės gyvena, dirba ir žaidžia. Atsižvelgdami į tai, stengiamės pateikti perspektyvią politikos alternatyvą, kuri galėtų maksimaliai padidinti miškų indėlį į žmonių gerovę. Pavyzdžiui, Korėjos miškų tarnyba nuo 2003 m. kuria programas „Nuo lopšio iki kapo: gyvenimas su miškais“, kuriomis siekiama teikti naudą įvairaus amžiaus žmonėms“, – sako prof. Won Sop Shin.
Kongrese taip pat dalyvaus vakarietiškos miško terapijos mokyklos pradininkas, amerikietis Amos Clifford, kurio knyga apie miško terapijos taikymą su daugiau nei 50 aprašytų pratimų ką tik pasirodė ir knygynuose lietuvių kalba. Svečiai iš Vokietijos pasidalins gydomųjų miškų steigimo patirtimi ir metodologija, pristatys terapinių miškų akreditavimo sistemą. Austrijos atstovai skirs dėmesio miško terapijos ir edukacijos pritaikymui švietimo sistemoje.
Trijų dienų kongrese laukia ne tik naujausių mokslinių tyrimų pristatymas ir įtraukūs pranešimai, bet ir patyriminės miško terapijos praktikos Dzūkijos miškuose, tinklaveikos renginiai, kultūrinė programa. Jos metu bus pristatomas unikalus lietuvių tradicinis santykis su mišku, kuris šiais metais pripažintas nematerialiu kultūriniu paveldu.
Kongrese kviečiami dalyvauti visų sričių medicinos, sveikatos, sveikatingumo, švietimo, turizmo ir miškininkystės sektoriuose dirbantys specialistai, sprendimų priėmėjai, miškų savininkai bei kitų sričių specialistai ir praktikai, besidomintys miškų terapiniu poveikiu ir pritaikymu. Dalyviams bus išduodami kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai.
„Reikia pripažinti, kad išlikę natūralūs mūsų šalies miškai suteikia Lietuvai galimybę užimti išskirtines pozicijas plėtojant gamtos terapiją. Šiuo metu Lietuvoje vyraujanti medienos ekonomikos kryptis neužtikrina reikiamos ekosistemų apsaugos, neatitinka dabartinių visuomenės lūkesčių. Pasaulinė praktika rodo mums naują kryptį, tad dabar – pats metas kalbėti tiek apie galimas miško terapijos integracijas sveikatos, švietimo sektoriuose, tiek apskritai apie kitokį požiūrį į miškus, ne medienos ekonomikos naudą ir galimybes. Vienus geriausių pavyzdžių, iš kurių galime mokytis, neabejotinai pamatysime artėjančiame miškų kongrese,“ – įsitikinę Lietuvoje vyksiančio kongreso organizatoriai.
„Gydantis miškų poveikis itin reikšmingas dėl kintančių šiuolaikinio gyvenimo sąlygų, gyvenimo būdo pokyčių, didėjančio atotrūkio nuo gamtos, didelio kasdienio tempo – visa tai turi įtakos žmonių fizinei, psichologinei savijautai ir sveikatai. Visuomenės atsigręžimas į natūralią aplinką, kai vis didesnė žmogaus aktyvios veiklos dalis praleidžiama gamtoje, virsta naujais įgūdžiais ir, kaip rodo mokslu grįsti įrodymai, padeda pasisemti sveikatos“ teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Miško terapijos studijų programos dėstytojai.
Tarptautinį kongresą „Miškai ir jų poveikis sveikatai“ Lietuvoje organizuoja Tarptautinė miškų terapijos draugija ir asociacija „Gyvo Žalio“ kartu su partneriais: Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Nacionaline sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, Lietuvos kurortų asociacija, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija, Miško terapijos ir edukacijos centru, Sengirės fondu, Lietuvos gamtos terapijos asociacija bei Fitoterapijos sąjunga.