Lietuvos miestai vis dažniau kentės nuo ekstremalių reiškinių: specialistai nerimauja – dabartinė infrastruktūra tam nepritaikyta

Klimato kaita yra viena didžiausių mums iškilusių grėsmių. Neišvengiama tiesa yra ta, kad tai – lenktynės su laiku. Mums jau dabar tenka gyventi vis neįprastesnėmis ir ekstremalesnėmis oro sąlygomis. Ledynai tirpsta, jūros lygis kyla, biologinės įvairovės nykimas muša naujus rekordus. Ekonominiai argumentai yra ne mažiau įtikinami. Teigiama, kad pasaulinis atšilimas kasmet kainuoja mažiausiai 12 milijardų eurų.

Apie tai Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba parengė aiškinamąjį vaizdo įrašą.

Reikalingas naujas požiūris į urbanizaciją

Pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose, o 2050 m. ši dalis pasieks 70 proc. Miestai suvartoja net 80 proc. pagaminamos energijos ir išskiria beveik tiek pat pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Lietuvos didmiesčiai šiame kontekste – ne išimtis.

Klimatologas Justas Kažys teigia, kad miestas turbūt yra bene sudėtingiausias darinys, kalbant apie klimato krizę ir jos įveikimo būdus.

„Čia susitelkia daugybė žmonių, jie dažnai gyvena tankiai, kartais sąlygos nėra tokios palankios, kaip norėtųsi. Dėl to miestas yra ta vieta, nuo kurios prisitaikymas turėtų būti. Pirmiausia, aišku, miestai turėtų būti palankūs ne tiktai žmogui, bet ir gamtai“, – teigia jis.

Reikalingas globalus ir naujas požiūris į miestų urbanizaciją, infrastuktūros plėtrą. Projektuojant ir statant naujus rajonus ir pastatus, renovuojant seniau pastatytus daugiabučius, vis dar pagrindiniu akcentu laikome šilumos taupymą žiemos metu, pamiršdami apie dažnėjančias karščio bangas.
Anot J. Kažio, tie, kurie įsirengia oro kondicionavimo arba oro vėdinimo sistemą, išvengia tokių pavojų, tačiau tai irgi kelia iššūkių, ypač elektros gamybos sektoriui, kuris, jeigu visi įsijungs kondicionierius, labai karštą vasaros dieną gali būti perkrautas.

„Dėl to pats pastatas turi būti natūraliai ventiliuojamas, kiek įmanoma, jame palikta galimybė atsivėsinti. Dažnai geriausia turėti langus skirtingose namo dalyse, kad esant karštiems orams būtų galima juos atverti, daryti skersvėjus ir pan. Tai yra atliekant renovaciją turėtų būti stipriai pagalvota ne tik apie atsiradusį šildymo sąskaitų gerbūvį apšiltinus namą, bet ir apie artėjančias karštas orų sąlygas vasarą“, – pabrėžia klimatologas.

Šilumos salos efektas

Vaizdas, kai nuo karščio garuoja asfaltas, – jau ne kinematografijos efektas, o mūsų vasarų realybė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė sako, kad miestuose atsiranda šilumos salos efektas.

„Apskritai mieste yra šilčiau, negu užmiestyje. Ypač žiemą galime pastebėti, kad sniego danga mieste yra gerokai mažesnė negu užmiestyje. Taip yra dėl to, kad yra daug nelaidžių ir tamsių dangų, kurios įšyla ir tiesiog nespėja atvėsti“, – paaiškina klimatologė.

Miestai klimato kaitos padariniams nepasiruošę

Tačiau ne tik persiorientavimas į būsto pritaikymą kaistančio klimato sąlygoms ar CO2 rodiklis turi būti dėmesio centre.

„Miestai dar tikrai nėra prisitaikę prie klimato kaitos. Sakykime, labai intensyvi klimato kaita vyksta paskutinius 10–20 metų. Svarbus rodiklis miestams yra būtent kritulių intensyvėjimas. Jie ir toliau urbanizuojami, daugėja nelaidžių dangų, betoninių dangų ir tai susiję su tuo, kad miestuose esanti infrastruktūra nesugeba apdoroti intensyvaus didelio kritulių kiekio, iškritusio per trumpą laiką“, – paaiškina V. Mačiulytė.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai nuolat akcentuoja, kad turime pratintis ne tik prie kaitros pliūpsnių, bet ir prie intensyvėjančių liūčių. Užtvindytos gatvės ir pastatai – ne pavasarinių potvynių, o vasaros liūčių, staigių audrų pasekmė, kuriai miestų infrastruktūra nėra pritaikyta.
V. Mačiulytė pabrėžia, kad tai yra gana pavojinga dėl to, jog paskutiniu laikotarpiu beveik kiekvienais metais arba netgi keletą kartų per metus miestai nuolatos yra užliejami.

„Tai pridaro daug žalos ir gali būti pavojinga. Mūsų miesto infrastruktūra, ypač lietaus nuotėkų surinkimo sistemos, nėra pritaikytos. Jau dabar yra daromi kai kurie projektai kai kuriose vietose. Vilniuje jau atnaujinamos nuotėkų sistemos, dedami didesni vamzdžiai, kad surinktų ir apdorotų daugiau lietaus vandens, tačiau tai tikrai nėra pakankama. Turėtų būti kompleksinis vertinimas. Ir ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose tai turėtų būti atliekama“, – akcentuoja klimatologė.

Miestas turėtų turėti begalę žalių erdvių

Sparčiai vykstant urbanizacijai, vis didesnę svarbą įgauna žalioji infrastruktūra, miestų ir priemiesčių miškai, jų erdvinis išsidėstymas kraštovaizdyje.

Klimatologas J. Kažys teigia, kad įvairūs elektros tinklai ir kitos komunikacijos miestuose, tvarkant naujus rajonus, kiek įmanoma, turėtų būti paslėptos po žeme, kad būtų kuo mažesnis poveikis.
„Tiesti ir plėsti po žeme, t. y. kur yra ir mažesnis temperatūrų svyravimas, ir mažesnis išorinių dirgiklių poveikis“, – sako jis.

Kitas dalykas, anot J. Kažio, – keliai, pastatai, kurie gali būti paveikti stiprių potvynių, poplūdžių, sukeltų upių ar ištvinusios kanalizacijos sistemų dėl labai stiprių liūčių.

„Čia miestai tokias specifines vietas turėtų kelti, apsaugoti tam tikrais pylimais, įrenginėti, pirmiausiai, natūralias vandens kontrolės sistemas. Turiu omeny, kad tai būtų augalinės kilmės, netgi ežerėliai, nedidelės pelkutės miesto teritorijose. Nes jeigu rajonai yra kuriami pasitelkiant vien tiktai nepralaidžias vandeniui medžiagas, tikėtina, kad toks rajonas gali būti užtvindytas labai staigiai didelės vasaros liūties metu. Mat, augalija ir natūralūs paviršiai bene geriausiai sugeria, filtruoja ir kontroliuoja vandens apytaką miesto sąlygomis. Dėl to miestas ateityje turėtų ne tik plėstis, ne tik tapti daugiafunkcis, bet ir turėti begalę žalių erdvių aplinkui, nes jos užtikrina, pirmiausia, miesto tvarų buvimą.

Žalioji infrastruktūra apibūdinama kaip priemonė, kuri padeda užtikrinti ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą pasinaudojant gamtoje esančiomis priemonėmis ir sprendimais, taip pat padeda suprasti naudą, kurią visuomenei teikia gamta.

Vis dėlto tam tikri pokyčiai, susiję su klimato kaita, atskleidžia, kaip tampriai esame susiję tarpusavyje ir kaip giliai mus tai veikia.

V. Mačiulytė atkreipia dėmesį, kad su klimato kaita didėja ir mūsų jautrumas, būtent dėl to, kad daugiau žmonių gyvena urbanizuotose teritorijose.

Vieno reiškinio pasikartojimas mieste paveikia daugiau žmonių ir padaro daugiau nuostolių. Prieš keliasdešimt metų nebuvo serverių. Dabar liūties metų serveriai užliejami, padaroma didžiulė žala ir labai daug institucijų nuo to nukenčia. Tas jautrumas su tuo ir susijęs, kad daug kas yra sujungiama, ir jei kažkokia sistema sugenda, tai mes turime didesnę žalą negu anksčiau“, – paaiškina ji.

Tad siekiamybė, kad miestų žalioji infrastruktūra būtų strategiškai suplanuota miesto žaliųjų erdvių bei natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų visuma. Tai padėtų miestams tapti darnesniais ir prisidėti sprendžiant įvairius iššūkius, tokius kaip oro tarša, triukšmas, klimato kaitos pasekmės, karščio bangos, potvyniai ir visuomenės sveikatos problemos.