Apie upių vientisumo atkūrimą Europoje buvo kalbama ir per specialią dokumentinio filmo „Dambusters“ (liet. „Užtvankų griovėjai“) premjerą Vilniuje. Pasaulinę aplinkos dieną vykęs renginys pritraukė būrį žinomų aplinkosaugos aktyvistų ir gamtos mylėtojų.
Pamatė saulės spindulėlį
Gamtos fotografas Marius Čepulis po filmo premjeros pripažino, kad filmas pažadino emocijų. Mat „Dambusters“ puikiai atskleidžia, kaip suvokimas ir žinios gali pakeisti visuomenės nuostatas bei elgesį. Šis pokytis atsiskleidžia dramatiškuose dokumentinio filmo kadruose.
„Lietuvoje dažnai mėgstame skųstis, formuoti neigiamą foną, kad aplinkos apsauga yra prasta, kad gamta yra podukros vietoje. Šiame tamsiame ir niūriame fone „Dambusters“ mums atneša saulės spindulėlį. Juostos kūrėjai parodo, kokios milžiniškos užtvankos gali būti tiesiog žingsnis po žingsnio išardytos, atkurta natūrali upės vaga ir tėkmė. Matant tokius įspūdingus projektus, net gėda skųstis, kad Lietuvos upėse negalime išspręsti savo gerokai menkesnių ir paprastesnių problemų. Pavyzdžiui, pertvarkyti Šventosios užtvankos Anykščiuose išimant vieną skydą ir atlaisvinant kelią lašišoms bei kitoms migruojančioms žuvims. Man atrodo, kad tai būtų tarsi 5 minučių darbas, lyginant su tuo, ką nuveikia kitos šalys“, – teigia M. Čepulis.
Savo herojus turi kiekviena šalis
Filme pasakojamos istorijos iš Prancūzijos, Ispanijos, Estijos, Suomijos, taip pat – iš užtvankas šalinti pradedančios Lietuvos. Anot M. Čepulio, pasakojimai atskleidžia mintį, kad svarbiausi pokyčių varikliai yra žmonės. Užtvankų šalinimo entuziastai savo atkaklumu ir pasiaukojimu sugeba įveikti svarbiausias užduotis – pakeisti greta užtvankų gyvenančių bendruomenių požiūrį į senus hidrotechnikos statinius ir įtikinti, kad upė turi būti sveika ir vientisa, be dirbtinių, žmogaus suręstų, kliūčių. Šie atkaklūs entuziastai filme vadinami upių herojais. Suomijoje toks žmogus yra serialo „Vikingai“ aktorius Jasperas Pääkkönenas, o Lietuvoje – upių vientisumo atkūrimo specialistė Jonė Leščinskaitė ir gamtosaugininkė Karolina Gurjazkaitė.
Vis dėlto J. Leščinskaitė heroje savęs nevadina. „Aš tiesiog padėjau filmo kūrėjams, mane pažįstantiems organizacijos Pasaulinio žuvų migracijos fondo (angl. World fish migration foundation) nariams, rasti įdomią istoriją Lietuvoje. Minėtas fondas kartu su Pasaulio gamtos fondu (angl. World Wide Fund for Nature, WWF) sugalvojo ir užsakė sukurti dokumentinę juostą apie užtvankų šalinimo judėjimą, kuris vienija žmones įvairiose šalyse. Juk dažnai upė ir jos ekosistema nėra tik vienos šalies turtas ir rūpestis. Man regis, toks judėjimas kaip „Dam Removal Europe“ savo idėjomis sujungia skirtingose valstybėse gyvenančius žmones – visai kaip mus visus gali sujungti upės, jeigu jų tėkmė yra laisva ir neperkirsta užtvankų“, – dalijasi J. Leščinskaitė.
Lietuva irgi turi sėkmės istoriją
Pasak upių vientisumo atkūrimo specialistės, filmo kūrėjus sudomino projektas Žemaitijoje, kurio pilnas pavadinimas – „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka ir vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“. Šis sėkmingai įgyvendintas projektas buvo finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, o Techninio darbo projekto parengimas, papildomas Projekto viešinimo veiklos, išsamūs ichtiologiniai tyrimai buvo finansuojami Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis.
Taigi, J. Leščinskaitė tikraisiais upės išlaisvinimo herojais pašnekovė vadina žmones, kurie ne vienus metus įgyvendino projektą: Salantų regioninio parko grupės patarėją Modestą Šečkų, parko Bendrųjų reikalų skyriaus vedėją Irmą Žąsytienę ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistą (ekologą) Antaną Kubilių, kurie sugebėjo susitvarkyti su visomis atsiradusiomis problemomis. Rezultatai Salante matomi jau dabar – upė pamažu atsigauna, fiksuojamos retos gyvūnų rūšys, į ją neršti atplaukia žuvys ir t. t.
Pokyčių baimė būna stipri, bet nepagrįsta
Gamtos fotografas M. Čepulis prisimena, kaip jam pačiam prieš kelerius metus teko lankytis Salantuose ir su vietiniais gyventojais kalbėtis apie užtvanką.
„Šiandien filme atskleista kitų šalių patirtis parodė, kad žmonės visur yra panašūs – linkę priešintis pokyčiams ir laikosi argumento „Jeigu taip buvo, tegu ir būna toliau“. Tą jaučiau ir Salantuose. Manau, kad taip yra todėl, kad bendruomenės nėra susipažinusios su užtvankų problema ir jų sukelta ilgalaike žala gamtai. Užtvankos yra blogai. Filme „Dambusters“ pateikti faktai, įrodymai ir pasakojimai šią žalą mūsų bioįvairovei ir ekosistemoms leidžia įvertinti išsamiai ir visapusiškai“, – pastebi gamtos fotografas.
Jis supranta, kad Žemaitijos miestelio žmonės tiesiog bijojo, kad jiems įprasta aplinka bus sugriauta, nebeliks upės, nebus kur maudytis ir meškerioti. „Salantuose viešėjau porą dienų per patį vasaros karštymetį, kai temperatūra lauke siekė 30 laipsnių karščio. Vis dėlto nemačiau nė vieno žmogaus, kuris būtų atėjęs išsimaudyti tvenkinyje, nes jis buvo smarkiai užžėlęs, o dugną dengė dumblo sluoksnis. Užtvankos tiltas buvo sulūžęs, jo prieigos – užžėlusios. Tai neatrodė kaip populiari žmonių traukos ir poilsio vieta. Negana to, užtvankos istorija buvo pažymėta tragedijų, kai žmonės lipo ant konstrukcijų, pavojingai šokinėjo į vandenį“, – dalijasi M. Čepulis. Upės herojų darbas parodė, kad Salantą galima atgaivinti – upė niekur nedingo, o jos ekosistema turtėja, atsikuria buveinės.
Iš pradžių turi griūti mitai
Pašnekovas yra įsitikinęs, kad upių herojumi gali tapti bet kuris žmogus. „Svarbiausia yra norėti ir siekti. Kai žmogus užsispiria ir atkakliai siekia tikslo, aplink jį ima burtis bendraminčiai, jis ar ji traukia projektus, nes tikras, dedikuotas lyderis. Tada darbai ir procesai sukasi kur kas greičiau ir efektyviau – atsiranda kryptis ir tvarka. Juosta „Dambusters“ įrodo, kad visuomenė gali išgirsti ne tik garsenybių, tokių kaip „Vikingų“ žvaigždė J. Pääkkönenas, balsą, o rūpestis gamta gali peržengti institucijų ir valstybių sienas“, – sako pašnekovas.
Per pasaulio kino teatrus keliaujantis dokumentinis filmas „Dambusters“ netrukus turėtų būti pasiekiamas ir interneto platformose Lietuvoje. Anot premjeroje Vilniuje per Pasaulinę aplinkos dieną dalyvavusių žiūrovų, dalis mūsų šalies gyventojų nežino ir nė neįsivaizduoja, kad Lietuvoje egzistuoja užtvankų problema, kad šie statiniai marina mūsų gamtą. Šis filmas turėtų padėti griauti nuo sovietinių laikų gyvuojančius įsitikinimus, kad užtvankos yra pažanga ir didelį pelną valstybei atnešanti elektros energijos gamyba. Upių herojai įsitikinę, kad ilgainiui visuomenei Lietuvoje atsivers akys ir užtvankų naudos mitas išnyks tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.