Mažo taršumo zonų idėja mūsų šalyje neapsiriboja vien tik automobilių įvažiavimo apmokestinimu. Tai apima ir infrastruktūros pritaikymą alternatyviems judumo būdams – dviračiams, paspirtukams bei pėstiesiems, taip skatinant miestų gyventojus ir svečius rinktis aplinkai draugiškesnes transporto priemones.
Transporto inovacijų asociacijos (TIA) vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė sako, jog asociacija teigiamai vertina įstatymo nuostatą, kad savivaldybės gali pačios gana lanksčiai nustatyti mažos taršos zonų taisykles. Susisiekimo ministerija yra parengusi rekomendacijas, kaip tai padaryti. Vis dėlto ministerijos rekomendacijose pasiūlyti terminai ir labai platus išimčių ratas, deja, kelia riziką nukelti ryžtingus veiksmus per toli į ateitį. Turėdama omenyje dabartinę klimato situaciją, R.Andziukevičiūtė-Buzė pabrėžia, kad reikia greitesnių veiksmų ir sprendimų. Ji tikisi, kad didieji miestai bus pasirengę įgyvendinti mažos taršos zonų įrengimą greičiau ir ambicingiau.
Lietuvoje į mažos taršos zonas galės patekti visi
Pastebima, kad Rytų Europoje taršos problema yra opesnė, nei Vakarų Europoje. Dėl mažesnės perkamosios galios gyventojai renkasi pigesnius, bet taršesnius automobilius. 2022 m. Varšuvoje, Tarptautinės tvaraus transporto tarnybos (ICCT) duomenimis, 32 proc. lengvųjų transporto priemonių buvo naudotos, importuotos iš užsienio, o jų vidutinis amžius – 13 metų. Europos aplinkos agentūros duomenimis (EEA), ES gyventojai susiduria su didesne oro tarša nei numato Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), todėl mažos taršos zonos tampa vis populiaresnės Rytų Europos miestuose.
Įprastai pasaulio šalių praktikoje mažos taršos zonos turi bent vieną iš šių reikalavimų: tai arba draudimas įvažiuoti į mažos taršos zonas automobiliams, kurių išmetamų teršalų kiekis yra didesnis nei nustatytas leistinas išmetamų teršalų kiekis, arba papildomas mokestis vairuotojams, įvažiuojant į konkrečias miesto dalis. Vairuotojai, kurių automobiliai atitinka taršos standartus, mokesčio išvengia. Vis dėlto Vakarų Europoje judama visiško eismo ribojimo miestų centrinėse dalyse link, pvz. Norvegijos didmiesčiuose įvažiuojant į centrą apmokestinami net elektromobiliai.
Statistika rodo, kad mažo taršumo zonos veikia. Nepaisant populiacijos augimo Stokholme, eismo intensyvumas mieste krenta. Ši tema ypač aktuali ir Vilniui, kurio gyventojų skaičiaus augimas per paskutinius metus – labai spartus, jau 2022-aisiais aplenkėme Rygą. Tai sąlygoja aukštą automobilizacijos lygį bei nuolatines spūstis miesto gatvėse.
Visgi Lietuvoje į mažos taršos zonas, tikėtina, galės patekti visi, tačiau daliai vairuotojų, kurių transporto priemonės yra taršesnės nei nustatyta riba, gali reikėti sumokėti papildomą mokestį.
Planuota, kad Vilniuje pirmoji mažos taršos zona apims senamiestį, kuriame ir taip taikomas kilpinis eismas. Siekiama užkirsti kelią tranzitiniam eismui šioje miesto dalyje. Klaipėdoje tokios zonos numatytos senamiestyje ir Smiltynėje.
2023 m. rugsėjį Kauno senamiestyje buvo įdiegta pirmoji mažos taršos zona. Sistema dar tik išbandoma, todėl vairuotojams kol kas netaikomas papildomas mokestis, jiems tik reikia susimokėti už automobilių statymą. Sistema įrengta vienuolikoje vietų: ties įvažiavimais į Šv. Gertrūdos, Gimnazijos–Birštono gatves ir Karaliaus Mindaugo prospektą bei išvažiavimuose. Svarstoma įvesti mažos taršos zonas ir visame Kauno miesto centre.
Sistemai pradėjus veikti, vairuotojai pastebės skiriamuosius ženklus, kad senamiesčio teritorijoje galioja tam tikras mokestis už čia praleistą laiką. Išvažiuojant iš teritorijos vairuotojai bus informuoti apie prievolę sumokėti.
Vasarį Kauno miesto savivaldybėje įvykęs savivaldybės atstovų ir TIA susitikimas atskleidė ambicingus miesto plėtros planus, kurie, kaip tikimasi, ženkliai sumažins transporto srautus miesto centre.
Pasigendama ambicingesnės savivaldybių pozicijos
TIA vadovė R. Andziukevičiūtė-Buzė taip pat pastebi, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme ir Susisiekimo ministerijos pateiktose rekomendacijose pasiūlyta pernelyg daug išimčių. Pasak jos, jei savivaldybės tiesiog iškart pritaikys šias išimtis, leisdamos netrukdomai eksploatuoti transporto priemones, kurios smarkiai prisideda prie miestų taršos, tai gali labai susilpninti mažos taršos zonų veiksmingumą.
„Dabartines gaires, kurios potencialiai leidžia verslams – kurjeriams, automobilių dalijimosi ir pavežėjimo paslaugoms – neribotą laiką taikyti išimtis, laikyčiau praleista galimybe paskatinti platesnius aplinkosaugos patobulinimus. Verslas jau investuoja į nulinės taršos sprendimus „paskutinės mylios“ segmente ir yra įmonių, kurios pristato prekes mažiau taršiomis transporto priemonėmis. Kodėl to nepaskatinti? Ar net priešingai – kodėl reikia siųsti žinutę, kad pokytis nenumatomas dar neribotą laiką“, – klausia R. Andziukevičiūtė-Buzė.
TIA vadovė taip pat teigia, kad viešasis sektorius turėtų rodyti pavyzdį diegti žaliojo transporto sprendimus. Tiesa, reikėtų neapsiriboti tik viešuoju transportu – autobusais ir troleibusais. Tai turėtų apimti visą viešojo sektoriaus naudojamą automobilių parką: miesto valymo bei tvarkymo mašinas, visą specializuotą transportą. R.Andziukevičiūtės-Buzės nuomone, viešasis sektorius turi rodyti pavyzdį, tačiau dabar iš miestų trūksta pozicijos, kad žaliasis transportas yra svarbus, siekiant Aplinkos apsaugos ministerijos iškeltų tikslų, kad iki 2030 m., elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės sudarytų pusę visų transporto priemonių šalies automobilių parke.
Skandinavijos šalių pavyzdys
Remdamasi sėkmingu mažos taršos zonų įgyvendinimu Skandinavijos šalyse, TIA vadovė pabrėžia aiškių, konkrečių ir įgyvendinamų taisyklių svarbą.
„Skandinavijoje taikomas mokestis, kuris skiriasi priklausomai nuo paros laiko ir taip skatina vengti nereikalingų kelionių. Šis kintamas mokesčio modelis pasirodė esąs veiksmingas kelionių skaičiaus mažinimo būdas – Švedijoje eismas mažėjo, nors gyventojų skaičius augo 30 proc., tad žmonės ima ieškoti alternatyvų“, – pasakoja R.Andziukevičiūtė-Buzė.
Norint, kad mažos taršos zonos pasiektų savo tikslą, labai svarbu yra išmintingai nustatyti kuo siauresnes išimtis. Norvegijos patirtis rodo, kad išimtys skubios pagalbos tarnyboms, neįgaliesiems pritaikytoms transporto priemonėms ir švietimo įstaigoms užtikrina, jog būtini paslaugų ir poreikių tenkinimai nekliudytų aplinkosauginiams tikslams.
Vis dėlto mažos taršos zonų sėkmė neapsiriboja vien reguliavimu ir apribojimais. Ji taip pat priklauso nuo to, ar šiose zonose užtikrinamas prieinamumas ir mobilumas per tvarias alternatyvas. Viešasis transportas, dviračių logistika ir nulinės emisijos transporto priemonės yra perėjimo pagrindas. Kai kur net nereikia mažos taršos zonų, nes viešasis transportas yra puikiai išvystytas. Labai svarbu sumažinti socialinį poveikį ir teikti organizacinę paramą suinteresuotoms šalims: nuo bendradarbiavimo projektų iki nemokamų konsultacijų, siekiant skatinti alternatyvius verslo modelius ir ekologiškas praktikas.