Mėgstamos žuvys – ties išnykimo riba
„Bėgant metams, žuvų ištekliai Baltijos jūroje išliko stabiliai prasti. Vidutinės sąlygos žuvims nuolat blogėjo. Vidaus vandenų žuvų situacija yra geresnė nei Baltijos jūroje, kur kasmet vis daugiau žuvų atsiduria ties išnykimo riba“, – sako Lietuvos gamtos fondo žuvininkystės specialistas Robertas Staponkus.
Eksperto teigimu, į nykstančių rūšių sąrašą dabar įtrauktas ir lietuviams gerai žinomas otas, rašoma pranešime spaudai: „Šiemet į tinklus sugautas otas buvo įrašytas į raudonąjį sąrašą. Kadangi otas pagaunamas tik tinklais – vos dalis jų patenka į spąstus – rekomenduojame nebesirinkti Baltijos jūroje pagauto oto.“
Situacija su pažįstama ir mylima Baltijos jūros plekšne taip pat blogėja. Taip pat, nepaprastai svarbu vengti gaudyti ir valgyti ungurius bei menkes, kuriems gresia didelis pavojus. „Tai tarsi medžioti paskutinį raganosį“, – sako R. Staponkus.
Specialistas rekomenduoja vengti vartoti tas žuvis ir jūros gėrybes, kurios yra sugautos naudojant dugninius tralus ar dragas. Vykdant tokio tipo žvejybą, žuvys surenkamos ir tempiamos jūros dugnu, taip trikdant jūrų buveines ir jūrų gyvybę. Ekspertas taip pat nepataria rinktis egzotinės žuvies: „Pats sveikiausias būdas yra valgyti arti gyvenamosios vietos pagautą žuvį ir visada įsitikinti, kad perkama žuvis yra sugauta arba auginama tvariai.“
Parduotuvėse – tik tvariai pagauta žuvis
Didėjant žuvų išnykimo grėsmei į problemą dėmesį pradeda atkreipti ir prekybininkai, dalis jų renkasi prekiauti tik sertifikuotais jūrų produktais, kurie sugauti ar auginami taip, jog mažiau pakenktų aplinkai.
Kaip rašoma pranešime spaudai, tokias jūrų gėrybes tiekiančias įmones sertifikuoja dvi tarptautinės institucijos – Jūros priežiūros taryba (angl. „Marine Stewardship Council“) ir Akvakultūros priežiūros taryba (angl. „Aquaculture Stewardship Council“). Šių institucijų suteikiami pažymėjimai leidžia kurti draugiškesnę aplinkai žvejybai ir iš prekystalių pašalinti aplinkai kenksmingais būdais sugautas žuvis.
Nykstančių žuvų sąraše yra ir dar kelios lietuvių mėgstamos žuvų rūšys – kritiškai nykstantys unguriai, menkės ir Baltijos jūros starkiai. Taip pat – plekšnės ir ešeriai, kurių situacija kasmet prastėja. Tiesa, šprotų, Baltijos silkių, kuojų ir vėjažuvių situacija pradeda gerėti.
Jūros priežiūros tarybos (angl. „Marine Stewardship Council“) ir Akvakultūros priežiūros tarybos (angl „Aquaculture Stewardship Council“) įsteigtos ženklinimo sistemos yra labiausiai paplitusios pasaulyje. Šių institucijų įsteigtas sertifikatas patvirtina, kad žuvys auginamos ekologiškai ir be antibiotikų. Taip pat, etiketėse nurodoma, kur ir kaip žuvys buvo sugautos ar augintos, užtikrinama, kad šiame procese nebūtų padaryta žala gamtai.
Tik sertifikuotomis jūrų gėrybėmis prekiaujančio „Rimi“ tinklo atstovas Liudvikas Aleliūnas teigia, kad tokios produkcijos kiekis parduotuvėse bei asortimentas plėsti pradėtas dar prieš metus. Anot jo, tokio pokyčio reikalavo ir patys pirkėjai.
„Pokyčius atspindi ir vartotojų pageidavimai – „Rimi“ klientų, kurie renkasi sertifikuotas jūros gėrybes, skaičius, lyginant su praėjusiais metais, Baltijos šalyse išaugo perpus. Didžiausias noras pirkti sertifikuotą žuvį pastebimas Latvijoje, kur augimas viršijo 70 proc., tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis siekia šiek tiek daugiau nei 50 proc., o Estijoje – beveik 17 proc.“, – sako prekybos tinklo Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Baltijos šalyse L. Aleliūnas.