Tvariausių miestų 10-ukas
Naujausiame Pasauliniame vietovių tvarumo indekse, kuris atskleidžia vietas, siekiančias tvarios ir mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriančios ateities, įvardyta 10 miestų.
Buvo įvertinti 69 rodikliai, pavyzdžiui, perdirbimo, oro taršos lygis, dviračių takų kiekis ir ekologiškumo sertifikatą turinčių viešbučių kambarių procentinė dalis bei kt.
Į šį sąrašą pateko Švedijos sostinė Stokholmas ir Geteborgo miestas, Norvegijos sostinė Oslas ir Bergeno miestas, Danijos sostinė Kopenhaga bei Orhuso ir Olborgo miestai, Suomijos sostinė Helsinkis, Škotijos miestas Glazgas, Bordo miestas Prancūzijoje.
Aukščiausią vietą sąraše užima Geteborgas, kuris jau anksčiau yra įvertintas už tvarumą. 2021 m. „Lonely Planet“ jį pripažino geriausiu tvariu pasaulio miestu, o 2022 m. jis prisijungė prie 100 Europos Sąjungos miestų, kurie iki 2030 m. planuoja tapti neutraliais klimato atžvilgiu.
Geteborge apstu dviračių takų, daug vietų įkrauti elektromobiliui, 95 proc. miesto viešojo transporto naudoja atsinaujinančią energiją, o oro uostui suteiktas vienas aukščiausių oro uostų anglies dioksido akreditacijos sistemos lygių, rašo BBC.
Antrąją vietą sąraše ir antrąją vietą iš aštuonių Šiaurės šalių miestų, patekusių į dešimtuką, užima Oslas, kuris taip pat buvo paskelbtas oficialia 2019 m. Europos žaliąja sostine.
Mieste yra 270 miesto dviračių stotelių, 5 000 elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių, pradėti naudoti elektriniai paspirtukai.
Didžiąją dalį savivaldybės teritorijos (63 proc.) užima miškai, dar 9 proc. sudaro žaliosios zonos ir miesto parkai, skelbia Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas.
Lietuviai tvarumą palaiko
Nors Lietuva į Pasaulinį vietovių tvarumo indeksą nepatenka, galime pasidžiaugti kitu laimėjimu – 2025-aisiais Vilnius taps Europos žaliąja sostine. Gavęs šį titulą miestas prisijungė prie kitų laimėtojų tinklo, tokių kaip Stokholmas, Hamburgas, Viktorija – Gasteisas, Nantas, Kopenhaga, Bristolis, Liubliana, Esenas, Neimegenas, Oslas, Lisabona, Lahtis, Grenoblis, Talinas, Valensija.
Vilnius, kaip ir daugybė didžiųjų miestų, kenčia nuo transporto taršos, todėl tvaraus judumo klausimai vis labiau jaudina gyventojus.
„Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė sako, kad auga gyventojų susidomėjimas aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis.
Pavyzdžiui, dyzelino iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų „Neste MY Renewable Diesel“ (HVO100) paklausa, lyginant su 2023 m., šiemet išaugo daugiau nei kelis kartus. Šis dyzelinas, palyginti su iškastiniu dyzelinu be biopriedų, degalų gyvavimo ciklo metu išmeta iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD).
Automobilių parko elektrifikacija taip pat lieka itin sparti – naujausiais LEA duomenimis, šių metų spalį Lietuvoje įregistruota 61 proc. daugiau elektromobilių nei prieš metus.
Tiesa, nors lietuviai tvarumą palaiko ir vertina, daugiau už jį mokėti nėra linkę, parodė spalio mėnesį „Neste Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter“ gyventojų nuomonės apklausa.
„Tyrimo tikslas buvo sužinoti šalies gyventojų požiūrį į aplinkai draugiškesnius transporto energijos šaltinius. Jo metu paaiškėjo, kad pusei gyventojų svarbu, jog jų vairuojamas automobilis, pavežėjo, kurio paslaugomis naudojasi, ar jiems siuntas pristatančios siuntų tarnybos transporto priemonės būtų draugiškos aplinkai.
Tačiau uždavus klausimą, ar už tai respondentai sutiktų mokėti daugiau, 8 iš 10 atsakė neigiamai.
Vos 17 proc. apklaustųjų teigė, kad sutiktų mokėti iki 10 proc. daugiau už aplinkai draugiškesnę energiją (degalus iš atsinaujinančių žaliavų, elektrą, vandenilį, (bio)metaną), lyginant su įprastais degalais. Tad priimant sprendimą dėl alternatyvų degalams iš naftos, lietuviams yra labai svarbios patrauklios ir piniginei draugiškos jų kainos“, – paaiškina pašnekovė.
Ką galime išmokti iš skandinavų
Tvarumo kontekste dominuoja Skandinavijos šalys ir tai, ko gero, nestebina. Aplinkosauginiai klausimai čia itin svarbūs ir tarsi įaugę į kraują.
„Kaip Danijos pilietis, 23 m. dirbantis Švedijos „Volvo Group“ ir dabar gyvenantis Lietuvoje, turiu keletą minčių apie skandinavų mąstyseną ir kuo ji skiriasi nuo Lietuvos.
Apskritai Skandinavijoje yra susiklosčiusi rūpinimosi aplinka istorija. Tai giliai įsišakniję visuomenėje ir žmonių lūkesčiuose politikams ir bendrovėms, kad jos rodytų pažangą ir siektų būti pasaulio lyderėmis, kai kalbama apie rūpinimąsi aplinka“, – sako „Volvo Trucks Lietuva“ generalinis direktorius Nicholas Kjaer ir priduria, kad nuo 70-ųjų metų „Volvo Trucks“ rūpinimasis aplinka yra viena iš trijų pagrindinių bendrovės vertybių.
Skandinavijos įmonėms svarbiausia reputacija, kai kalbama apie tvarų verslą ir atsakomybę, kuri reikalinga norint sėkmingai vystyti verslą ilgalaikėje perspektyvoje, teigia jis.
„Skandinavija įrodė, kad šiandien turimomis technologijomis galima gerokai sumažinti sunkiasvorio kelių transporto poveikį klimatui.
Efektyvesni vidaus degimo varikliai, nuolatinis degalų sąnaudų mažinimas, didesnis biodegalų naudojimas ir elektrifikavimas buvo pagrindiniai šio proceso veiksniai. Manau, kad Skandinavijos šalys supranta, jog pirmaudama tvarumo srityje nacionalinė pramonė gali įgyti konkurencinį pranašumą pasaulinėje rinkoje.
Valstybės, akademinės bendruomenės ir pramonės bendradarbiavimas bei partnerystė turi tvirtas tradicijas. Tai labai sėkmingai padėjo įveikti iššūkius ir pademonstruoti novatoriškus sprendimus.
Darnaus transporto pažangą taip pat remia įvairios politikos priemonės, pavyzdžiui, pirkimo paskatos ir subsidijuojamos biodujos, biodyzelinas ar elektros energija“, – vardija N. Kjaer.
Anot jo, Skandinavijos sėkmę lėmė tai, kad savivaldybės ir valstybinės įmonės savo viešuosiuose konkursuose įgyvendina tvarumo principą, kuriuo pašnekovas siūlo vadovautis ir Lietuvai.
„Manome, kad Lietuva galėtų įgyvendinti panašius konkursus ir derinti juos su paskatinimais ir mokesčių lengvatomis tvariems sprendimams bei degalams.
Daugelyje šalių sunkvežimių elektrinio įkrovimo infrastruktūra buvo iššūkis, ir čia Lietuva nėra išimtis, todėl manau, kad reikėtų priimti drąsius politinius sprendimus, kurie padėtų pramonei statyti įkrovimo stoteles tinkamose vietose, ten, kur vairuotojams ir taip reikia sustoti poilsiui arba kur jie perkrauna sunkvežimius.
Turime kartu užtikrinti, kad ateityje turėsime daug daugiau elektros energijos ir biodegalų ir kad tai bus galima įsigyti, kai įvairioms pramonės šakoms ir namų ūkiams prireiks tvarios energijos“, – kalbėjo N. Kjaer.
