Situacija blogėja daugelyje sričių
Anot Aplinkosaugos koalicijos, parengusios Lietuvos būklės visuomeninę apžvalgą, pirmininkės Linos Paškevičiūtės, liūdna, bet šiemet, kaip ir pernai, tenka daryti panašias apibendrintas išvadas apie aplinkos būklę Lietuvoje.
„Lietuvoje aplinkos būklė blogėja, vartotojiškumas toliau auga, Lietuva dažnu atveju tolsta nuo iškeltų aplinkosauginių tikslų. Toliau išlieka tendencija, kad nepasiekiami užsibrėžti tikslai, jie lengva ranka nukeliami į ateitį“, – įvardija specialistė.
Anot jos, kritinė situacija išlieka biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos srityse. Tai, pasak Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės, indikuoja toliau mažėjantis įprastų kaimiško kraštovaizdžio paukščių populiacijų indeksas. Jis rodo, kad per pastaruosius 20 metų kaimiško kraštovaizdžio paukščių sumažėjo perpus ir toliau mažėja.
„Neraminantys išlieka ir žemės naudojimo pokyčiai, kai mažėja pievų, daugėja ariamų laukų, įsibėgėja urbanizacija, – akcentuoja „Tvari Lietuva“ pašnekovė ir priduria, – Džiuginanti tendencija, kad plečiamos saugomos teritorijos, nors kiek liūdna, kad tai daroma tik todėl, kad Europos Komisija pradėjo pažeidimų procedūras.“
Pasak L. Paškevičiūtės klimato kaitos valdymo planai ir darbotvarkės davė šiokį tokį rezultatą ir šiltnamio dujų išmetimai nebedidėja. Vis dėl to, ji pabrėžia, kad to nepakanka, nes iki 2030 m. reikia reikšmingai (30 proc. lyginant su 2005 m. ) sumažinti emisijas, o kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, transporto ar žemės ūkio, šiltnamio dujų emisijos auga. Negana to, mažėja ir anglies dioksido sugėrimas gamtoje.
„Prisitaikymo prie klimato kaitos poreikis Lietuvoje iki galo nėra įsisąmonintas, savivaldybės delsia rengti prisitaikymo planus“, – sako ji.
Specialistė atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2022 m. buvo atnaujinti paviršinių vandens telkinių būklės duomenys, kurie ypač neramina ir kuriuose matyti itin blogos tendencijos.
„Nors vis dar išlieka tikslas, kad iki 2025 m. geros ekologinės būklės vandens telkinių dalis turi sudaryti 90 proc., o 2030 m. – 100 proc. visų telkinių, tačiau tendencijos – visiškai priešingos. Lietuvoje net 64 proc. paviršinių vandens telkinių neatitinka geros būklės kriterijų. Situacija lyginant su 2015 m., kai ši dalis sudarė 47 proc. visų telkinių, ženkliai pablogėjo“, – įvardija specialistė.
Dvi tendencijos
L. Paškevičiūtė išskiria dvi ryškias, pasikartojančias tendencijas. Pirmoji – nepasiekti tikslai lengva ranka perkeliami į ateitį, antroji – žemės ūkis dažnai reikšmingai prisideda prie aplinkos būklės rodiklių blogėjimo.
„Ypač didelę įtaka turi nevaldomas ir didėjantis mineralinių trąšų naudojimas, taip pat ryškūs žemėnaudos pokyčiai, kai dideliais tempais pievas ir įvairius kraštovaizdžio elementus keičia ariami laukai“, – paaiškina ji.
Specialistė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ypač daug įtampų visuomenėje kelia miškų naudojimo klausimai.
„Mūsų surinkti oficialūs duomenys, deja, rodo, kad persiorientavimas į aplinkai draugišką miškininkystę nevyksta. Nors miškų plotas didėja, tačiau ekosistemų apsaugai skirtų miškų mažėja, absoliučiai vyrauja gamtai nepalankūs plyni ir atvejiniai kirtimai. Norisi viltis, kad Nacionalinis miškų susitarimas bus pasirašytas ir bent kiek apgręš šias tendencijas“, – nuogąstauja „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
Kur situacija geriausia?
l. Paškevičiūtė teigia, kad iš visų nagrinėtų temų geriausia situacija yra energijos gamybos sektoriuje, kur įsibėgėja perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, nors perėjimo tempas ir yra per mažas.
„Ypač didelį ir, tikėtina, ilgalaikį postūmį šiam sektoriui padarė 2022 m. energetinė krizė. Reikšmingam pokyčiui pasiekti šalia spartaus žaliosios energijos augimo būtinas ir energijos vartojimo mažinimas. Tai pat būtina užtikrinti, kad atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas nedarytų neigiamo poveikio kitoms aplinkosaugos sritims, pavyzdžiui, biologinės įvairovės apsaugai“, – priduria „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
Pasak jos, teigiamas tendencijas rodo ir oficialūs taršos rodikliai, mat, nuo 2005 m. pagrindinių teršalų, išskyrus amoniaką, išmetimai sumažėjo. Vis dėlto Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė sako, kad norint pasiekti užsibrėžtus tikslus reikės rimtesnių pokyčių kelių, transporto, kuro deginimo, naftos, pramonės ir žemės ūkio sektoriuose.
Tendencijos – gąsdina
Anot L. Paškevičiūtės, apžvalgos rezultatai rodo, kad Lietuvos apsaugos politika yra labai silpna ir vis dar neturi prioriteto, o tam, kad įvyktų reikiami pokyčiai, turėtų stengtis visa vyriausybė.
Ji pabrėžia, kad už žaliojo kurso įgyvendinimą atsakingos bent penkios ministerijos – aplinkos, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų, susisiekimo, energetikos, taip pat turi prisidėti ir dauguma kitų.
„Iš esmės tai visos vyriausybės misija. Pirmas geras požymis bus tada, kai vyriausybės lygmenyje bus rimtai žiūrima į tai, kad nepasiekiami tikslai. Dabar, sakyčiau, susiklostė gana šizofreniška situacija kai, pavyzdžiui, žemės ūkio strateginio plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas jau dabar rodo, kad užsibrėžti aplinkosauginiai tikslai nebus pasiekti, tačiau į šias išvadas rimtai niekas neatsižvelgia“, – atkreipia dėmesį Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
L. Paškevičiūtė į vatą nevynioja ir sako, kad atlikus Lietuvos aplinkos būklės vertinimą matyti, jog tendencijos – gąsdinančios.
„Jei nebus esminių pokyčių ekonomikoje, vartojimo įpročiuose ir reikšmingiausiuose sektoriuose, situacija tik blogės. Apie galimas pasekmes yra daug rašoma. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad 2022 metai parodė, ką iš tiesų reiškia ekstremalūs reiškiniai, tokie kaip karščio bangos, potvyniai, sausros ir kt. Lietuva nėra sala, kuri nebus paveikta. Labai norisi, kad Lietuvos politika būtų išmintinga ir būtinus pokyčius išnaudotų kaip galimybę kurti naujos kartos ekonomiką, kuri spręstų ne tik ekologines, bet ir įsisenėjusias socialines problemas“, – įžvalgomis dalijasi specialistė.
Anot jos, Europos ir pasaulio patirtis rodo, kad aplinkosauginiai pokyčiai nevyksta aktyvaus pilietinės visuomenės prisidėjimo, o reikli visuomenė yra būtina atsveriant norinčių išlaikyti esamą situaciją įtaką.
„Tikime, kad situacijos suvokimas yra labai svarbi dedamoji, tad viliamės, kad mūsų rengiama apžvalga prisidės įgalinant aplinkai neabejingą visuomenę reikalauti, o sprendimų priėmėjus priimti reikiamus pokyčius“, – pabrėžia ji.
Pokyčiai būtini
L. Paškevičiūtė sako, kad svarbu suvokti, jog dabarties ir ateities gerovės pagrindas yra gera aplinkos būklė.
„Ją sudaro stabilus klimatas – iki 2050 m. pasauliniu mastu turi būti pasiektas ekonomikų neutralumas klimatui, prisitaikyta prie jau neišvengiamų pokyčių; turtinga gamta – turi būti sustabdytas biologinės įvairovės nykimas ir prasidėti atsigavimas, sveika aplinka – oro, vandens, dirvožemio, pramoninė tarša, triukšmas, cheminių medžiagų, plastikų naudojimas turi būti maksimaliai apriboti, kad nekenktų žmonėms ir visoms gyvoms būtybėms“, – paaiškina specialistė.
Ji pabrėžia, kad siekiant aplinkos būklės gerėjimo, būtina įgyvendinti esminius ekonominės veiklos ir vartojimo pokyčius: ekonomika turi būti žiedinė, jos augimas turi būti atsietas nuo papildomo išteklių eikvojimo, turi būti pakeistas santykis su gamta, ją laikant ne ištekliumi, o savaimine vertybe ir sąjungininke.
„Pokyčių ypač reikia žemės ūkio, žuvininkystės, miškininkystės, energetikos, transporto, miestų aplinkos ir pramonės srityse. Kad tai taptų realybe, varomoji jėga ir pagrindas yra stipri aplinkos apsaugos sistema, taip pat pokyčius palaikanti ir jų reikalaujanti pilietinė visuomenė“, – dėmesį atkreipia Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
Pirmas toks išsamus dokumentas
L. Paškevičiūtė sako, kad politikai aplinkosaugos srityje kelia, atrodytų, ambicingus tikslus ir žada pokyčius, taip pat teigia nukreipiantys į šią sritį daug finansų. Vis dėlto, anot jos, institucijos dažnai kalba apie daromus darbus, o ne apie tai, kaip realiai keičiasi aplinkos būklė ir ar tikrai keičiasi didžiausią įtaką aplinkai darantys sektoriai.
Pasak „Tvari Lietuva“ pašnekovės, tam, kad būtų galima visa tai suprasti, prieš pasirodant Aplinkosaugos koalicijos parengtai Lietuvos aplinkos būklės visuomeninei apžvalgai, teko blaškytis po įvairių institucijų interneto svetaines, skaityti tik specialistams įkandamus dokumentus.
„Šia apžvalga siekiame vienoje vietoje kuo suprantamesne kalba pateikti bendrą vaizdą apie Lietuvos aplinkos būklę ir realius pokyčius. Norime suteikti žinias kaip įrankį visiems, kurie siekia, kad Lietuvoje būtų turtinga gamta ir švari aplinka“, – akcentuoja L. Paškevičiūtė.
Specialistė sako, kad nuo pat Nepriklausomybės pradžios iki 2015 m. kasmet buvo rengiami apibendrinti oficialūs leidiniai apie aplinkos būklę.
„Paskutinis toks buvo Aplinkos apsaugos agentūros išleistas „Aplinkos būklė 2014. Tik faktai“. Vėliau ši tradicija nutrūko ir tik 2020 m. Lietuvos statistikos departamentas pradėjo leisti duomenų suvestinę „Lietuvos aplinka, žemės ūkis ir energetika“, o 2022 m. pabaigoje ir Aplinkos apsaugos agentūra pristatė atnaujintą leidinį „Apibendrinta Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaita 2022 m.“.
Abejose šiose ataskaitose kol kas nepateikiamas pilnas vaizdas apie aplinkos būklę, taip pat nė vienas iš šių leidinių savo aplinkosauginiu pločiu nepasiekė Europos Komisijos 2019 m. išleistos apžvalgos „Europos aplinkos būklė 2020 m.“, – dėmesį atkreipia L. Paškevičiūtė.
Ji akcentuoja, kad nors šiais metais į apžvalgą buvo įtraukta papildomų temų, vis dar nėra apimtos visos „aplinkosauginio pasakojimo“ temos.
„Išlaikėme principą, oficialių rodiklių rodomas tendencijas lyginti su Europos Sąjungos ir nacionaliniais tikslais. Svarbu pastebėti, kad toks lyginimas nėra pakankamas. Dažnai oficialūs tikslai yra kompromisiniai, o tikram būklės gerėjimui pasiekti reikėtų daug didesnių ambicijų. Deja, gana įprasta, kad net ir šie nepakankamai ambicingi tikslai nėra pasiekiami, o jų įgyvendinimo terminai stumiami tolyn, tuos pačius tikslus perkeliant į naujus planus ir programas. Svarbu pastebėti, kad dažnai oficialūs rodikliai yra pateikiami su metų ar net dviejų atsilikimu, o kai kurie atnaujinami tik kas 6 metus“, – sako „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
Visą Lietuvos aplinkos būklės visuomeninę apžvalgą galima rasti ČIA.