Visos Lietuvos įmonės, kurių veikloje susidaro atliekų, jų susidarymo apskaitą privalo vesti vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Toks reikalavimas taikomas ir autoservisams bei fiziniams asmenims, užsiimantiems automobilių remontu, priežiūra ar ardymu.
„Autoservisai ir „garažiukai“ yra tos vietos, kur susidaro daug pavojingų atliekų – savo gyvavimo ciklą baigę akumuliatoriai, amortizatoriai, filtrai, taip pat ir panaudota alyva. Be to, autoservisuose kiekvienais metais susidaro ir kalnai naudoti nebetinkamų padangų. Už didžiosios dalies šių atliekų pridavimą teisėtiems atliekų tvarkytojams reikia susimokėti, tad kai kurie autoservisai ima slėpti savo veiklos apimtis, kad tik išvengtų prievolės tinkamai tvarkyti atliekas. Apklausa siekėme išsiaiškinti, kiek klientams svarbu, kad autoservisai paisytų aplinkosauginių reikalavimų“, – sakė AAI direktorius Alfredas Skinulis.
Apklausa parodė, kad daugumai (80 proc.) apklaustųjų yra svarbu, jog autoservisas, kurio paslaugomis jie naudojasi, tinkamai rūšiuotų ir pasirūpintų susidariusiomis atliekomis. Negana to, 62 proc. šalies gyventojų atsisakytų autoserviso paslaugų, jei jis nepaisytų aplinkosauginių reikalavimų.
„Apklausos rezultatai parodė, kad jei autoservisai nori veikti sėkmingai ir ilgai, jiems reikia išlįsti iš šešėlio. Slėpdami veiklos apimtis, nesilaikydami aplinkosauginių reikalavimų autoservisų verslo atstovai tik įsivaizduoja, kad sutaupo lėšų. Tačiau taip elgdamiesi, jie gali prarasti klientus, o tai galėtų reikšti ir verslo pabaigą“, – įsitikinęs A. Skinulis.
Transporto priemonių atliekos – ypač pavojingos
Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės, netinkamai tvarkomos transporto priemonių atliekos gali sukelti didelių aplinkosauginių problemų.
„Pavyzdžiui, vos vienas litras senos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos, gali užteršti milijoną litrų vandens. Nelegaliai deginama alyva į aplinką taip pat išskiria pavojingų medžiagų. Nebenaudojami akumuliatoriai yra itin toksiški, nes jų sudėtyje yra sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų. O kur nors pamiškėje išmestos nebereikalingos padangos ne tik darko vaizdą, gali užsidegti, bet ir nesuyra visą šimtą metų“, – sako ji.
Tuo tarpu patekusios pas teisėtus tvarkytojus atliekos iš autoservisų gali įsisukti į žiedinės ekonomikos ratą ir perdirbtos grįžti į rinką.
„Daugiausiai perdirbamų medžiagų slepiasi akumuliatorių, amortizatorių, metalų atliekose. Tačiau perdirbti arba panaudoti energijai gauti galima ir kitas automobilių atliekas: padangas, filtrus, įvairias salono dalis, plastikus, gumas, stiklus. O alyvą netgi galima perdirbti neribotą kiekį kartų ir taip gauti žaliavą, kuri gali būti vėl panaudota, pavyzdžiui, tepalinei ar hidraulinei alyvai paruošti“, – pasakojo ATC („Atliekų tvarkymo centras“) pardavimų vadovė Alėsia Jakubauskytė.
Atsirinkti autoservisą – iš viešai prieinamo sąrašo
Gamtos puoselėjimu besirūpinantiems ir tvariai gyvenantiems žmonėms gali kilti klausimas, kaip žinoti, kad jų pasirinktame autoservise yra paisoma aplinkosauginių reikalavimų ir atliekos yra tvarkomos tinkamai. Juolab, kad ir ankstesnis AAI užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog dauguma žmonių sako, kad žino legaliai veikiančius atliekų tvarkytojus, tačiau nežino, kaip juos atskirti nuo nelegalų.
Pasitikrinti galima internete. Veiklą aplinkosaugai deklaravusių autoservisų sąrašą galima rasti ČIA, o tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima rasti informaciją apie tai, kur kreiptis dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) paėmimo bei pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.
Apklausą apie autoservisų veiklą AAI užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ 2023 metų gegužės mėn. Apklausoje dalyvavo 1009 18–75 metų amžiaus Lietuvos miestų ir kaimų gyventojai.