Cheminių analizių rezultatai atskleidė, kad daugumoje tirtų mėginių dominuoja vaistinės medžiagos, esančios priešuždegiminių ir skausmą malšinančių vaistų sudėtyje, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Visi šie Latvijos ir Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai yra projekto „MEDWwater: Farmacinės medžiagos nuotekose – kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ dalis. Projekto metu siekiama surasti sprendimų taršai mažinti.
„Buvau įsitikinusi, kad vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų bus rasta tiek nuotekose, tiek upėse, į kurias jos patenka, tačiau didžiausią nuostabą sukėlė tai, kad kai kurių plačiai vartojamų farmacinių medžiagų kiekis artėja prie aplinkai pavojingų koncentracijų, o kai kur netgi jas viršija,“ – teigia projekto vadovė, Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos vandens ekologijos instituto“ mokslininkė Ieva Putna – Nymanė.
Ji pripažįsta, kad žmonių sveikata labai priklauso nuo medicinos, tačiau pabrėžia, jog vis dėlto reikėtų pagalvoti apie tai, kad žmonės labai priklausomi ir nuo juos supančios aplinkos „sveikatos“ būklės.
Ištirta daugiau nei 100 nuotekų ir paviršinio vandens mėginių
Praėjusių metų vasarą ir žiemą Latvijoje bei Lietuvoje surinkta daugiau nei 60 nuotekų mėginių iš 16 nuotekų valymo įrenginių. Tiek pat vandens mėginių paimta iš įvairių vandens telkinių nuotekų priimtuvų. Mėginių cheminė analizė atlikta Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijoje, pasitelkus pažangią laboratorinę įrangą nustatytos 25 įvairių vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų koncentracijos.
Kaip pripažįsta Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto biomedicinos mokslų daktaras Sergejus Suzdalevas, tyrimų rezultatai mokslininkų per daug nenustebino.
Anot jo, didesnėje dalyje tirtų valyklas pasiekiančių ir išvalytų nuotekų mėginių dominuoja skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų veikliosios medžiagos, tokios kaip ibuprofenas, diklofenakas, paracetamolis.
„Priešuždegiminiai vaistai gausiai vartojami tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, todėl juose esančių medžiagų dideli kiekiai patenka į nuotekų valymo įrenginius, dalis jų ir į vandens telkinius. Nerimą kelia tai, kad, pavyzdžiui, vidutinės diklofenako koncentracijos daugelyje vandens telkinių yra artimos arba aukštesnės nei Europos Komisijos rekomenduojama aplinkos kokybės standarto vertė, siekianti 10 nanogramų (ng) medžiagos vienam litrui. Aplinkai pavojingos ibuprofeno koncentracijos yra viršijamos beveik visuose tirtuose vandens telkiniuose, išskyrus Kretingos rajone esančią Tenžės upę“, – įvardija S. Suzdalevas.
Vadovaujantis anksčiau atliktų tyrimų rezultatais, panaši situacija yra ir kitose ES valstybėse narėse.
Daugiausiai nuperkama diabetui gydyti skirtų vaistų
Projekto partneriai, įskaitant Latvijos Respublikos Valstybinę vaistų agentūrą ir Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat apibendrina duomenis apie abejose šalyse parduotus vaistinius preparatus nuo 2018 iki 2020 metų.
Rezultatai rodo, kad abejose šalyse farmacinių medžiagų vartojimo įpročiai yra panašūs. Pavyzdžiui, iš pasirinktų 25 vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų daugiausia suvartota metformino – per trejus metus tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje jo parduota daugiau nei 100 tūkstančių kilogramų.
Surinkti duomenys apie parduotų vaistinių preparatų apimtis buvo palyginti su aptiktomis vaistinių medžiagų koncentracijomis neišvalytose nuotekose. Kaip ir buvo tikėtasi, tiesioginės sąsajos nenustatyta, nes vaistų likučių koncentracijos nuotekose labiau priklauso nuo veikliosios medžiagos pobūdžio.
Rengs rekomendacijas vandenvalos įmonėms ir žmonėms
Mokslininkė Ieva Putna-Nymanė dėkoja visoms projekte dalyvaujančioms nuotekų valykloms ir aktyviai bendradarbiaujančiai bei tyrimus remiančiai Latvijos vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkymo asociacijai.
„Nors nuotekų valymo įrenginiai nėra suprojektuoti taip, kad nuotekas visiškai išvalytų nuo vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų, tyrimas atskleidė, kad jie pajėgūs taršą sumažinti 33–80 procentais,“ – paaiškina ji.
Ištyrę 25 vaistinių preparatų veikliųjų medžiagų koncentracijas nuotekose ir vandens telkiniuose, pasibaigus projektui mokslininkai paskelbs, kokią žalą aplinkai gali sukelti juose aptinkami vaistų likučių kiekiai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Be mokslinės tiriamosios dalies projekte taip pat numatyta informacinė šviečiamoji kampanija dėl vaistų poveikio aplinkai, taip pat dėl to, kokiu būdu ir kam reikia atiduoti pasibaigusio galiojimo ar nebevartojamus vaistus.
Projekte dalyvauja mokslininkai, aplinkos ekspertai ir kiti specialistai iš Latvijos Aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro, Kuržemės planavimo regiono, Latvijos Respublikos Valstybinės vaistų agentūros, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos universiteto, taip pat Daugpilio universiteto agentūros „Latvijos vandens ekologijos instituto“.