2023-ųjų Klimato nelygybės ataskaitoje pateikta statistika nurodo, kad tik 10 proc. visų pasaulio gyventojų išmeta beveik pusę visų pasaulio šiltnamio efekto dujų. Tyrimo duomenimis, ši grupė žmonių yra turtingiausias visuomenės sluoksnis – jiems priklauso trys ketvirtadaliai viso planetos turto.
Ataskaitoje nurodoma, jog vidurinioji populiacijos klasė (40 proc. žmonijos) išmeta iki 40 proc. šiltnamio efekto dujų. Likęs skurdžiausias visuomenės sluoksnis (50 proc. žmonijos) yra atsakingas tik už 12 proc. emisijų. Analogiški tyrimai, vykdyti kasmet nuo 2019, pateikia labai panašią statistiką – skurdžiai gyvenančiam žmogui reikėtų vidutiniškai 26 metų tokios pat taršos sudarymui, kokią per metus sukuria pasiturintys gyventojai.
Turtingųjų emisijos – pagrindinis trukdis siekiant Paryžius susitarimo tikslų
Naujausioje publikacijoje pabrėžiama, kad vidutinės skurdžiausio sluoksnio žmogaus emisijos (išskyrus Europoje ir Šiaurės Amerikoje) yra gana mažos ir atitinka Paryžiaus susitarimo tikslą neperžengti vidutinės metinės temperatūros kilimo virš 1,5 ◦C ribos. Kai kuriose šalyse viduriniosios klasės tarša taip pat neviršija užsibrėžtos ribos (pietų ir pietryčių Azijos bei vidurio Afrikos šalys), tačiau nei vienos tirtos šalies turtingiausiųjų sluoksniui nepavyktų pasiekti Paryžiaus susitarime numatytų tikslų.
„Palyginti nedidelės gyventojų grupės vartojimo ir investavimo įpročiai tiesiogiai ar netiesiogiai lemia neproporcingai didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nors išmetamųjų teršalų nelygybė tarp šalių tebėra didelė, pagal kai kuriuos rodiklius bendrą išmetamųjų teršalų nelygybę pasaulyje dabar daugiausia paaiškina nelygybė tarp visuomenės ekonominių sluoksnių“, – rašoma ataskaitoje.
Neseniai vykusių COP27 derybų metu buvo nuspręsta, kad besivystančioms šalims sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį reikės užsienio šalių pagalbos. Vis dėlto, tyrėjų nuomone, pokyčiai reikalingi ir ekonimiškai išsivysčiusiose šalyse, todėl dokumente jie pateikia pokyčių pasiūlymus visų valstybių vadovams. Keli jų – didesni mokesčiai nenumatytai pakilusiam pelnui, kurie galėtų finansuoti anglies dvideginio kiekio mažinimo atmosferoje technologijas, taip pat progresinis apmokestinimas šalyse, įskaitant besivystančias šalis, kuriose turtingiems piliečiams ir bendrovėms dažnai taikomi per maži mokesčiai.
Praėjusiais metais Potsdamo klimato tyrimų instituto parengtame straipsnyje, kurio vienas iš autorių yra Nobelio premijos laureatas ekonomistas Joseph'as Stiglitz’as, teigiama, kad turtingųjų apmokestinimas yra vienas geriausių būdų finansuoti perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos.
Didesni mokesčiai turtuoliams – pagrindinis ginklas kovojant su klimato krize
Tyrimo duomenimis, žemutinis socialinis sluoksnis patiria 75 proc. visų su klimato krize susijusių nuostolių. Didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems žmonėms finansinės netektys sudaro tik 3 proc. nuostolių.
Tarptautinių santykių profesorius Sasekso universitete, Pyteris Newell’is interviu „The Guardian“ patvirtino, kad tyrime pateikta taršos statistika gali pagelbėti ieškant naujų būdų kovojant su klimato krize.
„Pajamų, gautų iš anglies dioksido mokesčio, taikomo turtingiausiems Jungtinės Karalystės gyventojams, pakaktų renovuoti beveik 8 mln., žymiai sumažinti sąskaitas už kurą ir pastūmėti atsinaujinančioji energijos plėtojimą šalyje“, – sakė P. Newell’is.
Profesorius pokalbyje pabrėžia, kad ataskaitos duomenys prieštarauja plačiai paplitusiam įsitikinimui, jog auganti besivystančių šalių ekonomika bus užsibrėžtos CO2 ribos viršijimo priežastimi.
„Kova su „elitinių teršėjų“ galia ir privilegijomis bus tai, kas ženkliai padės siekti Paryžiaus susitarimo tikslų. Sumažinus turtingųjų anglies dioksido išmetimą būtų galima padidinti galimo išmesti anglies dioksido kiekį besivystančioms šalims ir skatinti jų ekonomiką tam, kad žmonės išbristų iš skurdo.“, – kalbėjo P. Newell’is.
Panašios mąstysenos laikosi ir Tim Gore, buvęs „Oxfam International“ (britų labdaros organizacijų konfederacija – ELTA) politikos ir mokslinių tyrimų vadovas.
„Pasaulinis anglies dioksido biudžetas buvo iššvaistytas jau turtingų žmonių turtui didinti, o ne žmonijos problemoms spręsti.“, – savo interviu „The Guardian“ sakė mokslininkas.