Saulės elektrinių paklausa muša rekordus
Kaip pasakoja Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius, praėjusių metų sausio mėnesį, kuomet buvo paskelbtas pirmasis kvietimas kompensacijoms elektrinių įrengimui ir nuomai gauti, išryškėjo didžiulė atsinaujinančių išteklių paklausa.
„Visi pamatėme, koks yra poreikis ir kaip tai koreliuoja su elektros kainomis, kurios praėjusių metų pradžioje šovė į viršų. Iš viso per praėjusius metus finansavimas buvo rezervuotas daugiau kaip keturiasdešimčiai tūkstančių gyventojų. Tiek dabar Lietuva šiuo metu turi gaminančių vartotojų. Šis skaičius per šiuos metus, kuomet gyventojai įsirengs elektrines, turėtų išaugti dvigubai. Jiems numatyta išmokėti daugiau kaip 100 mln. eurų.
O per praėjusius metus gaminančiais vartotojais tapo daugiau kaip 10 tūkstančių – jiems išmokėta apie 30 mln. eurų. Praėjusieji metai buvo rekordiniai, pramušė visas lubas tiek finansavimo skyrimo, tiek poreikio. Šiuo metu, ką girdime iš pareiškėjų, kad turbūt didžiausia bėda yra ne noras įsirengti, bet rangovų galėjimas tą padaryti, ESO sąlygų išdavimo terminai, rangovų paieškos ir kitos techninės galimybės, be to saulės parkų įsigijimo galimybė, kurios vis dar trūksta“, – aiškina J. Balkevičius.
Pašnekovo teigimu, iki šiol kompensacijos buvo teikiamos tiek gyventojams, tiek ir visuomeninėms organizacijoms ir įstaigoms. Gyventojams suteikiama 323 eurų kompensacija už 1 kW galingumo įsirengtą saulės ar įsigytą iš saulės parkų elektrinę.
„Kompensacijos buvo teikiamos iki 10 kW elektrinėms. Reikėjo turėti gyvenamosios paskirties vartojimo objektą. Turbūt čia esminės sąlygos. Šiuo metu rengiamos naujos finansavimo sąlygos, kurios turėtų paaiškėti artimiausiu metu, kuomet gyventojai šiais metais galės kreiptis iš naujo“, – sako jis.
Hibridinė generacija – pranašiausia
Vis dėlto, pamažu į Lietuvos rinką beldžiasi ir naujos alternatyvos – ne tik saulės elektrinių gaminama energija, bet ir vėjo. O didžiausią naudą vartotojai gali gauti hibridinės generacijos metu, kuomet energiją tuo pat metu gamina tiek saulės, tiek vėjo elektrinės. Pasak „Ignitis grupės“ inovacijų vadovo Pauliaus Kozlovo, hibridinė generacija už saulės ar vėjo elektrines atskirai pranašesnė tuo, kad įrengus ją viename taške, t. y. vienoje lokacijoje, ji efektyviau išnaudoja tinklo infrastruktūrą.
„Labai paprastas pavyzdys, ką tai reiškia – įsivaizduokite, turite vasarnamį ir ten nutiesiate magistralę, bet ja pasinaudojate vasarą, galbūt savaitgaliais. Toks kelias nėra apkrautas ir maksimaliai išnaudojamas. Jeigu jūs turėsite ir saulės, ir vėjo elektrinę, tai tą kelią išnaudosite, pavyzdžiui, keturis kartus daugiau, nei turint tik saulės elektrinę. Tai reiškia, jūsų perduotos kilovatvalandės kaina, perduodant per tą infrastruktūrą, natūraliai mažės. Tai čia ir yra didžiausias pranašumas“, – aiškina pašnekovas.
Kaip aiškina P. Kozlovas, vėjas ar saulė maksimaliai gamina labai retai, t. y. labai mažai valandų per metus. Vėjas didžiąją elektros dalį gamina žiemą, o saulė – atvirkščiai, daugiausiai elektros pagamina vasarą. Kartais pasitaiko, kad saulė šviečia labai ryškiai, o vėjas pučia labai stipriai, tačiau tokių valandų per metus būna labai mažai, todėl jas sujungus ir naudojantis hibridine generacija pasiekiama maksimali nauda.
„Tai reiškia, apkrovos prasme, jos viena kitą labai gerai papildo ir praktiškai tų momentų ir valandų per metus, kada reikėtų mažinti saulės ar vėjo energijos gamybą, kad nesusidarytų kamštis, yra labai mažai. Tokiais atvejais, kai vienu metu šviečia saulė ir pučia stiprus vėjas, ribojama gamyba – sąmoningai sumažinama vėjo arba saulės, arba abiejų proporcingai gamyba, tam, kad nesusidarytų kamštis.
Bet kokiu atveju, apsimoka instaliuoti hibridinę generaciją vien tam, kad būtų efektyviau išnaudojama jungtis. Nepaisant to, kad 5–8 ar galbūt 20 valandų per metus reikės sumažinti gamybą. Bendroje sumoje, rezultatas vienareikšmiškai teigiamas“, – sako specialistas.
Rinkoje kol kas nėra iš ko rinktis
Kaip pastebi P. Kozlovas, saulės elektrinių vienas pagrindinių privalumų yra tai, kad jos gali būti instaliuotos ten, kur yra vartojimas – pavyzdžiui, ant prekybos centro ar privataus namo stogo. Todėl gaminant ir vartojant toje pačioje vietoje, išvengiami tinklų mokesčiai.
„Kaip žinome, elektros sąskaitoje yra daug dedamųjų ir biržos kaina yra tik viena iš jų, bet jūs mokate už aukštą, žemą įtampą, yra kiti mokesčiai. Gaminant ir vartojant iš karto, jūs viso to išvengiate. Tad čia yra idealiausias saulės panaudojimo atvejis – statyti vartojimo taške. Puikiai tinka biurai, prekybos centrai, gamyklos, kurios vasaros dieną suvartoja daug energijos.
Kalbant apie mažąsias vėjo elektrines, norint jas pastatyti privačiam žmogui, skaičiavome, – ekonomika yra labai silpna. Idėjiškai žiūrint, kas Vakaruose vyksta ir tikiuosi ateis pas mus, – žmonės galės įsigyti dalį vėjo elektrinės, kuri yra kažkur Lietuvoje, nebūtinai šalia jų, bet tokiu būdu jie galės gauti masto ekonomiją, kas energetikoje yra labai svarbu, nes mažos vėjo elektrinės sunkiai tempia ekonomiką, gal tik išskirtinėse vietose, bet bendrai – reikia žiūrėti į didžiąsias vėjo elektrines. Jas kombinuoti fiziniams asmenims vienoje vietoje galimybių yra labai mažai, bet tai nereiškia, kad jie negali gauti naudos“, – aiškina jis.
Todėl, anot P. Kozlovo, dabar saulės energiją gaminantiems vartotojams papildomų galimybių ieškoti nereikia – didėjant poreikiams, galima padidinti saulės elektrinės galią. Tačiau ateityje, stipriai didėjant namų elektros energijos poreikiams, inovatyvesnių sprendimų ieškoti reikės.
„Kol kas rinkoje nėra iš ko rinktis, viskas labai šviežia, šios Europos direktyvos dar labai neseniai Lietuvoje, tai tikimės, kad metai–du, vėliausiai trys, ir bus galima Lietuvoje pasiūlyti tokių produktų įsigyti. Tai kol kas, sakyčiau, tiems, kas turi saulės elektrinę – ramu, naudojasi tuo, ką turi. Papildomų galimybių turime tik su vėjo parkų nuoma, bet tai yra labiau įžanginis produktas, skirtas pademonstruoti, kaip ateitis galėtų atrodyti ilgainiui“, – aiškina specialistas.
Anot P. Kozlovo, atsinaujinančių energijos išteklių priversti dairytis ne tik gyventojai, bet ir verslas.
„Jiems pavojai ypatingai dideli dėl padidėjusių energetikos kainų – tada rizikuojama ir darbo vietomis, ir viskuo kitu, tai iš jų dėmesys ir atsargumas, su kuriuo yra vertinama ateitis per energetinę prizmę, yra ypatingai padidėję. Verslai ieškos būdų, kaip valdyti šias rizikas, kaip garantuoti, kad kainos nešautų per lubas ir tai nesugriautų jų verslo modelio. Jiems tai vienareikšmiškai svarbu ir jie tų sprendimų ieško“, – sako jis.
Paklaustas, o kada gi Lietuva gyvens vien tik iš atsinaujinančios energetikos, P. Kozlovas sako, kad pasigaminti tiek, kiek suvartojame, mes turėtume sulig vėjo jėgainėmis, pastatytomis jūroje – prognozuojama, kad tai turėtų įvykti 2030–2031 metais.
„Viskas yra orientuota laike – ar mes kiekvieną valandą, kuomet vartojame, sugebėsime pasigaminti savo? Kažin. Mes neišvengsime jungčių, jos mums padės išlaikyti ir kompensuoti trūkstamus energijos kiekius. Tai čia klausimas, ką mes lyginame – jeigu sakome, kad kiek suvartojame, tiek pagaminame, tai, sakykime, dešimt metų grubiai ir manau, tas rezultatas bus. Bet jeigu visą laiką savarankiškai, tai net nesakyčiau, ar yra prasmė taip daryti, nes tam turime jungtis, prekybą su kaimynais ir reikia tais privalumais naudotis“, – aiškina specialistas.