– Sveiki, profesoriau.
– Laba diena.
– Jau pernai įsigaliojo itin lengvų plastikinių maišelių apmokestinimas. Iki šiol jiems taikomas simbolinis 1 ct mokestis. Tuo metu kaip alternatyva pasiūlyti popieriniai maišeliai. Arba juos žmonės renkasi kartais ir dažniau nenorėdami mokėti 1 ct. Bet ar tai galima laikyti tvaresne alternatyva?
– Iš tikrųjų atsakymas turbūt yra dviprasmiškas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad popieriniai maišeliai yra gera alternatyva, kadangi jie greičiau suyra, ir atrodo, kad mes galime juos išmesti kaip kokias maisto atliekas į aplinką ir jie suirs. Jie suyra gana negreitai. Kitas dalykas, jie irdami išskiria anglies dioksidą, taip pat jei jie suyra kompostavimo įrenginiuose, susidaro net ir metanas, kuris labiausiai kenkia, didina šiltnamio efektą.
Čia nedaug kas yra išsprendžiama. Iš tikrųjų turėtume galvoti ne kaip išmesti panaudotus maišelius ar kitą tarą, puodukus, o kaip juos iš naujo panaudoti arba kaip sudeginti. Deginimas yra toks tarpinis sprendimas. Lietuvoje yra bent kelios deginimo įmonės, kurios yra efektyvios, neišmeta į aplinką nuodingų išlakų ir mes gauname grąža energijos sąskaita tiek šildant, tiek gaminant elektrą.
– Ar deginimas gali būti laikomas tvaresniu būdu nei perdirbimas?
– Ne, vis dėlto perdirbimas yra pats geriausias variantas. Ne veltui ieškoma kuo daugiau galimybių kaip perdirbti plastikinius, popierinius gaminius. Kuo daugiau perdirbama, tuo yra tvariau.
Tačiau yra problema, kad perdirbant keletą kartų prastėja gaminių kokybė, nes medžiagos praranda savo savybes, negalima to daryti daug kartų.
Ypač sudėtinga perdirbti kompozicines medžiagas, t. y. kurios sudarytos iš kelių skirtingų medžiagų. Pavyzdžiui, galėtų būti kavos puodukai, atrodo, kad jie yra padaryti iš popieriaus, bet iš tikrųjų vidinė pusė padengta plastiku. Nesvarbu, ar tai yra sintetinis plastikas, polietilenas. Kartais skelbiama, kad rastas tvarus sprendimas padengti polilaktidu.
Tačiau tai nieko nesprendžia. Tie puodukai, jei patenka į sąvartyną, padengti polilaktidu suirs greičiau, galbūt per kelis, keliolika metų, tačiau, kaip minėjau, tai yra blogas sprendimas. Vis tiek reikia ieškoti būdų perdirbti tuos vienkartinius kavos puodukus. Tokių sprendimų yra tiek JAV, tiek Anglijoje, gal kitose šalyse. Tačiau tai yra sudėtinga, nes turi būti atskira vienkartinių puodukų surinkimo sistema, perdirbimo linijos irgi yra specialios, netinka tos, kurios skirtos popieriui perdirbti. Lietuva šioje vietoje kol kas neturi tinkamo sprendimo ir tada belieka naudoti daugkartinio naudojimo indus, pavyzdžiui, kavos puodukus.
– Panašu, kad žmonėms ekologiniai klausimai svarbūs, linkstama naudoti daugkartines pakuotes. Bet jeigu mes kalbame Europos Sąjungos lygmenyje, kur yra reguliuojamas šis klausimas, yra vadinamieji didieji teršėjai – Azija, Kinija, Indija, nebūtinai tik didieji – pavienės valstybės, kurios toliau naudoja vienkartinius indus. Jei nėra visuotinio sutarimo, tokia ekologija eina šuniui ant uodegos. Kaip jums atrodo?
– Reikia pasakyti, kad daugkartiniai indai turi būti naudojami daug kartų. Mačiau tokį tyrimą, kur lygino, kiek gamtai draugiški vienkartinio naudojimo puodukai ir pagaminti į polifreno, plastiko stiklo, plieno keramikos.
Daugiausiai turi būti naudojami keramikiniai, nes jų gamyba yra labai tarši. Visada turime rasti sprendimą įvertinę, kiek kartų bus naudojami indai, puodukai ir pan. Daugiausiai priemonių šioje srityje imasi ES, nemažai JAV. Susirūpinimas gamtos tarša, aplinkosauga yra didžiausios toje šalyse, kurios gali sau leisti, turtinguose šalyse.
Tose šalyse, kuriose gyventojai galvoja kaip prasimaitinti, išgyventi, aplinkosaugos klausimai neatrodo aktualūs, reikšmingi. Turime suprasti, kad į vadinamas trečiojo pasaulio šalis tie sprendimai ateis vėliau, bet jie ateina, matome ir Afrikos kai kurios šalys uždraudžia plastikinių maišelių naudojimą. Jeigu yra pavyzdys, parodoma, kad taip sprendžiami šiltnamio efekto klausimai, gamtos teršimo klausimai, anksčiau ar vėliau tai paliečia visas šalis.
– Pokalbio pabaigai, darant išvadą noriu grįžti prie pradinio temos klausimo, ar daugkartinis indas visada reiškia tvarus indas?
Ne visada. Tiesiog jis turi būti naudojamas labai daug kartų. Kažkada dalyvavau konferencijoje, gavome drobinius maišelis medžiagai susidėti, anksčiau buvo plastikiniai segtuvai.
Vienas mokslininkas darė pranešimą apie tai, kaip galime saugoti gamtą, jis buvo paskaičiavęs, kad tuos drobinius maišelius turime naudoti daugiau negu šimtą kartų. Tik tada jie yra ekologiškesni nei plastikinis aplankas.
Kažin, ar mes naudosime jį tiek kartų, kadangi jis susiteps, gal bus nebetinkamas ir pan. Taip ir su visais daiktais, reikia labai gerai pasverti ar mes galėsime naudoti daug kartų. Jeigu kalbame apie daugkartinio naudojimo puodukus jie turi būti naudojami dešimtis kartų ir net šimtus kartų, kad jie būtų ekologiškesni nei vienkartinio naudojimo indai.
