Pagal Europos Sąjungos direktyvas, kai kurioms įmonėms nustatomos CO2 emisijų ribos, o jas viršijus verslams tenka sumokėti, nelyginant baudą. Kai kurios įmonės taiko kitokią praktiką ir išpirkinėja kaltę Žemei, pavyzdžiui, sodindami medžius. Taip pat prie CO2 kreditų rinkos įvairiais būdais gali prisijungti bet kuri įmonė, savanoriškai norinti kompensuoti žalą gamtai.
Kas tie anglies dioksido kreditai?
Dalis įmonių privalomai turi dalyvauti CO2 rinkoje, vadinamojoje ETS (angl. Emissions Trading System). Joje dalyvauja keliolika tūkstančių įmonių, kurios turi atitikti tam tikrus kriterijus, susijusius su energijos naudojimu. Šios įmonės turi ribas, kiek emisijų gali išskirti į aplinką, privalo jų neviršyti ir sekti. Jeigu išskiria daugiau, negu galima – turi pirkti anglies dioksido kreditus. Juos parduoda įmonės, kurios išskiria mažiau, negu numatyta.
Kita rinka yra savanoriška, kurioje dalyvauja įmonės, pagal Europos Sąjungos įstatymus neprivalančios atitikti jokių CO2 išmetimo kriterijų bei skaičiuoti emisijas. Tos įmonės pačios renkasi žengti žaliuoju keliu, mažina taršą, parduoda kreditus ar remia aplinkosaugos projektus. Kadangi savanoriška rinka nėra reglamentuota, kol kas nėra duomenų, kiek įmonių joje dalyvauja.
SEB grupė CO2 taip pat kompensuoja per ETS sistemą. Banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vilius Juzikis skaičiuoja, kad pandemijos laikotarpiu, palyginti su 2020 metais, SEB grupės bendras anglies dvideginio išmetimas sumažėjo beveik 4 procentais, o ilgalaikis tikslas iki 2045 m. sumažinti anglies dvideginio išmetimą beveik iki nulio.
„Kol kas Lietuvoje nėra itin populiaru kompensuoti CO2 emisijas ir matome tendenciją, kad rinkoje išties trūksta žinių, kaip teisingai ir tikslingai tai atlikti. Iš kitos pusės, tai nėra tik Lietuvos problema – tai viso pasaulio iššūkis. Savanoriškos CO2 kompensavimo rinkos praktikos dar tik formuojasi, todėl verslams reikėtų atlikti daugiau namų darbų CO2 kompensacijos mechanizmams taikyti. Verta paminėti, jog CO2 kompensavimo tematika vis labiau populiarės ir šioje srityje matysime tikrai daug inovacijų, kadangi vis daugiau įmonių įsipareigos būti klimatui neutraliomis“, – aiškina V. Juzikis.
Vienai tonai CO2 kompensuoti – 5,4 medžio
Anglies dioksido kreditų rinka veikia jau kurį laiką, tačiau apie ją vis daugiau kalbama, nes populiarėja pats tvarumas. Deja, tiksliai pasakyti, kiek tonų CO2 buvo sumažinta ar kompensuota, dar negalima, nes nėra vienos sistemos.
M. Makuškaitė sako, kad jos atstovaujama įmonė seka, kiek klientai sumažina CO2 išmetimą arba jį kompensuoja. Šiuo metu jau priskaičiuota daugiau nei 2,5 mln. kg. Anot jos, medžiai yra vienas iš itin svarbių elementų ekosistemai ir naudingi kovoje su klimato kaita. Todėl labai svarbu didinti miškingų plotų skaičių. Populiariausias būdas verslams kompensuoti savo žalą gamtai ir yra sodinti medžius.
„1 tonai išmesto CO2 kompensuoti, reikia pasodinti 5,4 medžio. Kompensuoti gamtai padarytą žalą – sveikintinas žingsnis, tačiau tai nėra sprendimas verslui nemažinti savo taršos gamtai. Trumpuoju laikotarpiu jis gelbsti, tačiau ilguoju teršti ir už tai mokėti neapsimoka net finansiškai. Tad geriau investuoti į pėdsako mažinimą ir kasmet kompensuoti vis mažiau. Taršos mažinimas šiuo metu yra didžiausias prioritetas ir ES, ir globaliu mąstu“, – sako tvaraus verslo konsultantė.
Net trečdalis įmonių nesidomi savo daroma žala
Nors tvarumas, regis, sparčiai populiarėja, daugybė Lietuvos ir kitų šalių įmonių vis dar nesidomi tuo, kaip kenkia aplinkai. 2022-ųjų rugsėjį bankai atliko didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių apklausą. Tyrimo duomenimis, daugiau negu trečdalis didžiųjų Baltijos šalių įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 20 mln. eurų, nevertina savo produktų ar paslaugų poveikio aplinkai. Lietuvoje savo poveikio aplinkai nevertinančių įmonių dalis, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, yra didžiausia ir siekia 41 procentą.
Pasak banko atstovo, svarbiausias dalykas yra kuo daugiau ir greičiau mažinti bendrą CO2 išskyrimą į atmosferą, o kompensuoti tik tas emisijas, kurių negalima sumažinti: „Tačiau norint tai atlikti, turime padaryti daug namų darbų ir išsiaiškinti, kurios priemonės šiuo metu yra tam tinkamiausios. Be abejo, CO2 kompensavimo rinka plėsis ir naujovių bei technologijų šioje srityje matysime išties daug“.
Apie kompleksinį taršos mažinimą nesikoncentruojant tik į CO2 kreditus kalbėjo ir M. Makuškaitė: „Tvarumo strategija nėra labai išskirtinis įmonės dalykas. Reikia nepamiršti, kad įmonėms reikia įvairiais būdais mažinti savo emisijas, integruoti skirtingas priemones. Kreditai dažniausiai yra tik vienas iš visos strategijos elementų. Tuo užsiimančių įmonių atsiranda vis daugiau, tad akivaizdu, kad svarbu kompleksiškai žvelgti į žalos gamtai mažinimą“.
Individualiai kaupti kreditų dar neįmanoma
Šiuo metu svarstant išmetamas emisijas ir kitokią žalą gamtai, daugiausia sprendimų valstybių ir ES mastu yra siūloma verslams. Jau yra būdų, kaip savo CO2 pėdsaką galime apskaičiuoti kiekvienas. Tad galbūt individualūs gyventojai dar labiau susiveržtų diržus, jeigu sukauptus kreditus, tarkime, galėtų parduoti.
Vidutinio žmogaus paliekamas CO2 pėdsakas per metus siekia apie 5 tonas, bet iki 2050-ųjų numatyta jį sumažinti iki 2 tonų. Kad tai pasiektume, turėsime daug labiau galvoti apie maistą, kurį valgome, energiją, kurią naudojame, transportą, kurį renkamės kitus kasdienius dalykus.
SEB bankas savo klientams jau siūlo būdą sužinoti, kokį pėdsaką kiekvienas palieka. Programėlė „ManoPėdsakas | SEB“ apskaičiuoja asmeninį anglies dioksido pėdsaką pagal žmogaus gyvenimo būdą ir vartojimo įpročius penkiose kategorijose: mitybos, būsto, kasdienio judumo, tolimųjų kelionių ir apsipirkimo įpročių.
Teoriškai būtų galima įgyvendinti idėją, kad individualūs žmonės, sukaupę asmeninius CO2 kreditus, galėtų juos parduoti. Pagrindinė problema yra ta, kad tie kreditai turėtų būti kažkokiu būdu patvirtinami. Kol kas nesugalvota, kaip patikrinti, ar iš tiesų buvo sutaupyta išmesto CO2. Pasigirsta idėjų, kad, pavyzdžiui, energijos ar šildymo tiekėjai galėtų žmonėms išduoti sertifikatus, kuriuose patvirtintų, kaip sumažinamas pėdsakas pasirinkus konkretų tiekėją.
„Manau, kad žmones gyventi tvariau paskatintų galimybė kaupti kreditus ir apskritai – daugiau žinoti, kiek įtakos turi vienas ar kitas jų veiksmas. Tai turėtų teigiamai veikti, jeigu sumažinus savo pėdsaką iki tam tikros ribos, būtų suteikiamos mokesčių lengvatos ar kitokia paskata“, – teigė M. Makuškaitė.