Kitu atveju dujos būtų eksportuojamos į Europą
Kaip rodo nepriklausomos tyrimų ir verslo žvalgybos bendrovės „Rystad Energy“ atlikta šilumos lygio ir palydovinių duomenų analizė, valstybinė dujų milžinė „Gazprom“ naujame suskystintų gamtinių dujų (SGD) įrenginyje Portovajuje per dieną sudegina apie 4,34 mln. kubinių metrų dujų, praneša BBC.
Tai atitinka 1,6 mlrd. kubinių metrų per metus, t. y. apie 0,5 proc. ES dujų poreikio, ir yra verta apie 10 mln. dolerių per dieną.
Gamykla yra netoli kompresorių stoties, esančios dujotiekio „Nord Stream 1“ – vienos iš pagrindinių „arterijų“, kuria rusiškos dujos tiekiamos į Europą, – pradžioje.
„Rystad“ teigimu, Rusija degina dujas, kurios kitu atveju šiuo dujotiekiu būtų eksportuojamos į Europą.
Vokietijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje „BBC News“ sakė, kad Rusija degina dujas, nes „negali jų parduoti kitur“.
Mat, nuo liepos vidurio dujų tiekimas vamzdynu buvo apribotas, taip žengiant politinį žingsnį dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Europai vamzdynu „Nord Stream 1“
BNS praneša, kad trečiadienį Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Vokietijai vamzdynu „Nord Stream 1“, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje.
„Gazprom“ nurodė, kad „būtini“ darbai dujotiekio kompresorių stotyje truks tris dienas ir kad jie turi būti atliekami po „kiekvieno 1 000 veikimo valandų“.
Tačiau Vokietijos federalinių tinklų agentūros vadovas Klausas Muelleris šį sprendimą vadino „techniškai nesuvokiamu“ ir perspėjo, kad tai atrodo kaip Maskvos pretekstas šantažuoti grėsme energijos išteklių tiekimui.
Patirtis rodo, kad Maskva „priima politinį sprendimą po kiekvienos vadinamosios techninės profilaktikos“, sakė K. Muelleris ir pridūrė, kad „tik rugsėjo pradžioje sužinosime, ar Rusija vėl tai padarė“.
Europoje susidarė įtempta padėtis, sparčiai kylant energijos kainoms, kai Rusija apribojo dujų tiekimą, tęsiantis Maskvos invazijai Ukrainoje.
Vokietija, itin priklausoma nuo rusiškų dujų, kaltino Maskvą naudojant energiją kaip „ginklą“.
Paklaustas, ar dujų tiekimas „Nord Stream“ vamzdynu bus atnaujintas po tris dienas truksiančių darbų, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė, kad „garantuojama, jog kliūčių tęsti tiekimą nėra, išskyrus technines problemas, nulemtas sankcijų“.
Vakarų šalys „įvedė sankcijas Rusijai, neleidžiančias atlikti įprastų aptarnavimo ir remonto darbų, taip pat neleidžia teisiškai įforminti būtinų agregatų grąžinimo į jų eksploatacijos vietas. Kitų kliūčių Rusijai vykdyti savo įsipareigojimus nėra“, Rusijos naujienų agentūros citavo D. Peskovo žodžius.
Liepą „Gazprom“ buvo 10 dienų sustabdęs tiekimą „Nord Stream 1“ – taip pat dėl techninės priežiūros darbų. Juos užbaigus dujų tiekimas buvo atnaujintas, bet vos po kelių dienų jis buvo drastiškai sumažintas – esą dėl turbinos techninio gedimo.
Rusijos bendrovė tvirtina, kad svarbi turbina dėl Maskvai įvestų sankcijų negali būti grąžinta į pumpavimo stotį. Tačiau Vokietija, kurioje tuo metu buvo minėta turbina, sakė, kad Rusija pati faktiškai blokuoja šį perdavimą.
Vokietijos dujų skirstymo tinklų įmonės „Gascade“ vienas pareigūnas taip pat skeptiškai vertino pastaruosius „Gazprom“ veiksmus.
„Liepą buvo atlikti planuoti ilgesni „Nord Stream 1“ priežiūros darbai, bet šįkart tai nebuvo planuota, ir nežinome, kas slypi už šios operacijos“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga
Ieško būdų, kaip sumažinti priklausomybę
Tyrimų bendrovės „Rystad“ duomenimis, bendrai dujų eksportas į Europą iš Rusijos šiais metais, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, sumažėjo 77 proc. Praėjusiais metais Maskvai teko 45 proc. viso Europos Sąjungos dujų importo, rodo Tarptautinės energetikos agentūros duomenys.
Panaikinus koronaviruso pandemijos ribojimus energijos kainos visame pasaulyje išaugo. Staiga visiems prireikė didelių energijos kiekių, todėl tiekėjai patyrė precendento neturintį spaudimą.
Šių metų vasario mėnesį, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kainos dar labiau kilo. Europos vyriausybės pradėjo ieškoti būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, kuri anksčiau tiekė 40 proc. ES suvartojamų dujų. Jos skuba užpildyti savo saugyklas, sumažinti paklausą ir užsitikrinti alternatyvius energijos šaltinius, kad šią žiemą nereikėtų normuoti energijos.
Deginimo mastas glumina ekspertus. Įprasta procedūra?
Kodėl Rusija dalį savo brangių dujų paverčia dūmais? Tai gali būti įprastinių operacijų dalis, o gali būti, kad ji siunčia žinią Europai, rašo CNN.
Pasak „Rystad“, SGD įrenginys Portovajuje turėtų būti atidarytas vėliau šiais metais, o deginimas dažnai vyksta atliekant įprastus naujų įrenginių saugos bandymus. Tačiau šio nepertraukiamo deginimo mastas ir trukmė yra gana dideli, kad tai būtų vienintelis paaiškinimas.
„Tokio deginimo istorijoje dar nėra buvę“, – CNN Business sakė „Rystad“ vyresnysis dujų ir suskystintų gamtinių dujų analitikas Zongqiangas Luo. – Portovajaus SGD gamyklai toks degimas yra labai didelis.“
Nors dujų deginimas perdirbimo įmonėse yra įprastas reiškinys (įprastai tai daroma dėl techninių ar saugumo priežasčių), šio deginimo mastas ekspertus suglumino, rašo BBC.
„Niekada nesu mačiusi, kad SGD gamykloje degtų tiek daug dujų“, – sakė Majamio universiteto Ohajuje palydovinių duomenų ekspertė daktarė Jessica McCarty. – Maždaug nuo birželio matėme didžiulį piką, kuris tiesiog nesiliovė. Jis išliko neįprastai didelis.“
Vokietijos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Miguelis Bergeris BBC naujienų tarnybai sakė, kad Europos pastangos mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų „daro didelį poveikį Rusijos ekonomikai“.
„Jie neturi kitų vietų, kur galėtų parduoti savo dujas, todėl turi jas deginti“, – užsiminė jis.
Bendrovės „Eurasia Group“ energetikos, klimato ir išteklių direktorius Henningas Gloysteinas „CNN Business“ sakė, kad Rusija tikriausiai degina dujas, kurios susidaro kaip šalutinis produktas išgaunant naftą.
„Įprastai didžioji dalis šių dujų būtų buvusi naudojama tiekti į vamzdynų tinklą ir parduoti Europai. Kadangi Rusija smarkiai sumažino tiekimą Europai, šios dujos iš pradžių pateko į Rusijos vidaus saugyklas. Dabar jos greičiausiai yra pilnos, dujų nebėra kur dėti, todėl jos yra deginamos“, – svarstė jis.
Gali būti, kad Rusija susiduria su keletu problemų
Įmonės „Capterio“, konsultuojančios energetikos bendroves dėl dujų deginimo problemų, generalinis direktorius Markas Deivisas teigė, kad ši praktika yra įprasta visoje Rusijoje, praneša CNN.
Vienas iš paaiškinimų galėtų būti įrangos gedimas. „Manau, kad tai greičiausiai yra veiklos problema, su kuria susiduria „Gazprom“, – sakė jis CNN Business.
Tačiau dėl vietos kyla klausimų. „Rystad“ teigė, kad „Gazprom“ greičiausiai gabeno dujas dideliu atstumu nuo Jamalo dujų telkinio iki Portovajos gamyklos, nors jos galėjo būti deginamos arčiau šaltinio.
„Dujų suspaudimo ir transportavimo iš Jamalo telkinio į Baltijos jūrą sąnaudos taip pat gali sukelti nereikalingų „Gazprom“ nuostolių“, – teigė „Rystad“ ir pridūrė, kad valdyti išsiplėtusią Rusijos dujų infrastruktūrą yra sudėtinga, todėl dujų deginimo vieta galėjo būti pasirinkta dėl prasto operatorių veiksmų koordinavimo.
Rusija taip pat gali siųsti žinią Europai
„Rusija gali siekti politinio tikslo, bandydama pasakyti Europai: žiūrėkite, mes turime šias dujas ir jas deginame, o jūs nusprendėte apsunkinti mums jų tiekimą į rinką“, – sakė M. Deivisas.
Bendrovė „Rystad“ pradėjo tirti dujų deginimą Portovajoje po to, kai liepą žmonės Suomijoje pastebėjo dideles liepsnas.
Nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ji įsitraukė į energetinę priešpriešą su Europa. Pastaraisiais mėnesiais „Gazprom“ sumažino srautus per „Nord Stream 1“ dujotiekį dėl ginčo su Vakarais. Ji taip pat visiškai nutraukė tiekimą kitoms ES valstybėms, nes reikalauja, kad „nedraugiškos“ šalys už dujas mokėtų rubliais, o ne eurais ar doleriais.
Ekologinė katastrofa
Pasak „Rystad“, „Gazprom“ gamykloje „Portovaja“ deginamas dujų kiekis yra ekologinė katastrofa, nes kasdien į aplinką išmetama apie 9 000 tonų anglies dioksido. Palyginti, tiek pat teršalų per visus metus išmeta daugiau nei 1100 vidutinių Amerikos namų.
Be CO2, kuris deginimo metu išmetamas į atmosferą, tikėtina, kad aplinkai daroma žalą ir kitais būdais.
M. Deivisas teigė, kad deginant dujas greičiausiai susidaro suodžių, kurie ypač kenksmingi Arkties regionui. Daug suodžių pateks ant Arkties ledo ir absorbuos daugiau saulės šilumos, taip paspartindami ledo tirpimą.
„Beveik neabejotina, kad įrenginys neveikia 100 proc. efektyvai, todėl jis taip pat išskiria metaną, kuris kaip šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra 80 kartų stipresnis už anglies dioksidą“, – pabrėžia M. Deivisas.
„Gazprom“, kuriai priklauso gamykla, neatsakė į BBC ir CNN prašymus pakomentuoti situaciją dėl gamtinių dujų deginimo.