Nors gyventojai tikina rūšiuojantys, realybė rodo visai ką kitą: kas nepadaro savo darbo

Apklausose gyventojai tikina, kad atliekas rūšiuoja, tačiau atsidarius konteinerius paaiškėja visai kitokia realybė. Kas – gyventojai, verslas ar valdžia – turėtų prisiimti atsakomybę už tinkamą atliekų tvarkymą. Apie tai konferencijoje „Tvarumo kursas“ su žurnaliste Juste Ancevičiūte kalbėjo Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Almontas Kybartas.

– Lietuva kartu su kitomis ES šalimis nepasiekė bendrijos teisės aktuose įtvirtintų atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslų. Dėl to Europos Komisija šių metų liepą pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras. Almontai, kokios priežastys lemia, kad nepasiekiame ES keliamų reikalavimų?

– Priežastys yra kompleksinės, viskas susiję: tiek valdžia, tiek gyventojai, tiek verslas ir savivalda. Tai yra vienos grandinės dalys ir jei nors viena iš jų veikia nepakankamai gerai mes rezultatų ir nepasiekiame.

Viskas prasideda nuo didžiosios dalies dalyvių – gyventojų. Reikia kad jie turėtų teisingus įpročius, mokėtų rūšiuoti nuo pačios pradžios.

– VšĮ „Žaliasis taškas“ atsakingas už pakuočių atliekas. Kokie pagrindiniai iššūkiai kyla siekiant užtikrinti efektyvų pakuočių atliekų surinkimą ir perdirbimą Lietuvoje?

– Turime didžiausią iššūkį – rūšiavimo kokybę, pakuočių rūšiavimo konteineriuose randame iki 70 proc. ne pakuočių atliekų. Labai nedidelis kiekis kitokių atliekų – plastmasės, stiklo ar popieriaus. Didžioji dalis ten yra mišrios atliekos, kurių neįmanoma nei perdirbti, nei sutvarkyti.