Ornitologus neramina prastėjanti pievų būklė
Pievos – ypač svarbios buveinės daugybei retų, unikalių, bet nykstančių paukščių rūšių, tokių kaip griežlė, stulgys, gaidukas, paprastasis griciukas ar raudonkojis tulikas. Šių paukščių ateitis priklauso nuo išlikusių šlapių, atvirų, žmogaus naudojamų pievų gausos ir ploto šalyje. Nepaisant šių buveinių svarbos, pievų būklė Lietuvoje neramina ne tik ornitologus. Tai, kad Lietuvos pievų būklė nėra patenkinama, mato ir Europa – dauguma mūsų pievų nebeatitinka ES svarbos buveinių geros būklės rodiklių.
„Dalis pievų kasmet yra suariamos. Nemažai šlapių pievų yra apleidžiamos, t. y. jose nustojama šienauti ar ganyti gyvulius. Todėl per keletą metų čia suželia krūmynai, pasirodo nendrės. Pievose likusi sena žolė neleidžia formuotis įprastoms atvirų pievų augalų bendrijoms. Tokios apleistos pievos yra skurdžios net tik nykstančių paukščių, bet ir visos biologinės įvairovės požiūriu. Mums reikia ilgalaikių strateginių sprendimų pievų apsaugai. Jas galima atkurti pasitelkiant gamtotvarkos darbus, tačiau efektyviausia būtų jose tęsti ekstensyvų ūkininkavimą. Tam ypač tinkamas mažiau reiklių galvijų auginimas“, – teigia Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.
Ieškodama efektyvių sprendimų atkurti apleistas šlapias, kadaise buvusias ypač vertingomis gamtosauginiu požiūriu pievas, Lietuvos ornitologų draugija, kartu su Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija bei Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija ėmėsi įgyvendinti projektą „Life Farms for Birds“. Vykdant šį projektą, šią vasarą buvo įsteigtas pirmasis demonstracinis galvijų ūkis Kūrinių kaime, Švenčionių rajone. Jame jau ganosi 25 galvijai.
„Senovėje pievose ganydavosi stambūs kanopiniai žvėrys – stumbrai ir taurai. Jiems išnykus, jų vietą pakeitė žmogaus ganomi naminiai galvijai, tačiau ir pastaruosius ūkininkai Lietuvoje dėl įvairių priežasčių laiko vis rečiau. Tai susiję ne tik su demografiniais pokyčiais kaime, bet ir Lietuvoje vykdoma žemės ūkio politika. Šis demonstracinis ūkis parodo, kaip efektyviai galima prižiūrėti saugomas pievų buveines su daugybe jose gyvenančių nykstančių ir saugomų rūšių. Galvijai savaime užtikrina gerą natūralių pievų būklę, todėl pasiekiamas tas efektas, tarsi mūsų krašte vis dar ganytųsi pirmykštės tarpanų, stumbrų ar taurų bandos“, – sako L. Raudonikis.
Gamtininkai džiaugiasi pasiektais rezultatais – vos per keletą mėnesių dėl atliktų gamtotvarkos darbų ir 25 galvijų bandos 33 hektarų apleistų, užžėlusių teritorijų vietoje atsivėrė natūralios pievos. Vos po keleto ganymo mėnesių Aukštaitijos nacionalinio parko specialistai šiose pievose užfiksavo griežiančius griežlių patinus, raudonkojus tulikus, pempes ir kitas saugomas paukščių rūšis.
Siekia įkvėpti daugiau ūkininkų
Projekto „Life Farms for Birds“ komanda yra numačiusi ir toliau tvarkyti apleistas teritorijas. Planuojama įrengti ir vadinamųjų mobilaus ganymo ūkių – nuganius vieną plotą, galvijai bus perkeliami į kitą saugotiną pievą ir darbuosis ten. Netrukus bus įrengtas pirmasis mobilaus ganymo aptvaras Bobėnų kaime (Ignalinos raj.), paukščių apsaugai svarbioje Svylos upės slėnio teritorijoje. Iš viso planuojama įrengti 8 mobilaus ganymo aptvarus 5 teritorijose – be minėtųjų, dar ir Biržijoje, Rėškutėnuose (Švenčionių raj.), Ginučiuose (Ignalinos raj.), ir Tulkiaragės polderyje (Šilutės raj.). Iš viso šiose teritorijose ganysis 80 galvijų. Ateityje mobilaus ganymo iniciatyvą planuojama dar plėsti.
Projekto iniciatoriai siekia, kad kuo daugiau ūkininkų sužinotų apie ekstensyvaus ganymo naudą.
„Esame numatę specialius mokymus, seminarus ir įvairius įrankius, kuriuos galėsime perduoti visiems besidomintiems ūkininkams bei kitiems specialistams. Norime, kad kuo daugiau žmonių tinkamai ūkininkautų, taip išsaugoami nykstančias natūralias pievas ir jose gyvenančius paukščius, drugius ir visą biologinę įvairovę. Aukštaitijos ir gretimų regionų ūkininkai yra kviečiami aplankyti demonstracinį ūkį ir patys įsitikinti, jog ekstensyvus ganymas yra tvaresnė, pigesnė, švaresnė ir mažesnių investicijų reikalaujanti alternatyva nei šlapių pievų šienavimas su technika. Be to, ganomi gyvuliai suformuoja labai mozaikiškas, todėl rūšimis turtingas pievų ekosistemas“, – įžvalgomis dalijasi L. Raudonikis.