Pakeliui į klimatui neutralią Europą: ką turės keisti verslas ir ko nori vartotojai

Iki 2050 m. Europa siekia tapti neutralia anglies dioksido atžvilgiu, o tai reiškia daugybę pokyčių. Naujų iššūkių kelia išaugę aplinkosauginiai reikalavimai verslui bei daugiau spaudimo iš vartotojų, kurie ne tik skaito, kas parašyta etiketėse, bet ir tikrina, kaip įmonės laikosi savo pažadų. Ekspertai įvertino, kokių pokyčių kelionėje į neutralumą klimatui teks imtis įmonėms ir į ką vis labiau atkreipia dėmesį pirkėjai.

Investuoja vis daugiau

Devyni iš dešimties Europos įmonių vadovų planuoja iki 2026 m. išlaikyti arba padidinti su tvarumu susijusias investicijas, parodė pernai Vokietijos verslo programinės įrangos gamintojos SAP tyrimas. Jo metu buvo apklausti 1 702 Europos įmonių vadovai, norint išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria įmonės, siekdamos įgyvendinti savo tvarumo planus.

Tarp veiksnių, skatinančių imtis veiksmų, 40 proc. respondentų nurodė būtinybę vykdyti valdybos aplinkosaugos įsipareigojimus, 39 proc. – norą pagerinti visuomenės požiūrį į įmonę, 38 proc. – galimybę kurti naujus produktus, 37 proc. – padidinti pajamas ir pelną, rašo „Reuters“.

Įmonių vadovai įvardijo ir keletą kliūčių kelyje į tvarumą, pavyzdžiui, sunkumus vertinant investicijų grąžą ir poveikį aplinkai, taip pat nepakankamą aiškumą, kaip įtraukti tvarumą į verslo praktiką ir įmonės organizacinę strategiją, nerimavo ir dėl finansavimo trūkumo.

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos (LAVA) valdybos pirmininkė, advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ partnerė, advokatė Jurgita Judickienė sako, kad Lietuvoje įmonių tvarumo klausimas taip pat tampa vis svarbesnis.

„Vieni verslai dėl esamo ir ateinančio teisinio reguliavimo turi pertvarkyti savo veiklą, turimus procesus, kad atlieptų reikalavimus, kiti verslai dėl to, jog dalyvauja tiekimo grandinėje kartu su tvarumo reikalavimus išpildančiais verslais savanoriškai renkasi prisitaikyti prie tų pačių reikalavimų. Investicijos į tvarią veiklą šiuo metu ne vienos verslo organizacijos darbotvarkės dalis“, – kalba asociacijos atstovė.

Pašnekovės teigimu, investicijos į tvarumą gali ne tik padidinti verslo atsakingumą, bet ir padėti jam tapti inovatyvesniu, efektyvesniu ir labiau atspariu ilgalaikiams pokyčiams bei iššūkiams:

„Investicijos į tvarias technologijas, pvz., energijos taupymo priemones ar atliekų mažinimo sprendimus, ilgainiui gali sumažinti veiklos išlaidas. Pavyzdžiui, įdiegus energijos efektyvumo sistemas, verslas gali sumažinti sąnaudas už energiją ir pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą.“

Rūpi vartotojams

Vartotojai, teigia J. Judickienė, taip pat vis labiau vertina įmones, kurios yra socialiai atsakingos ir tvarios: „Geresnė reputacija gali pritraukti naujų klientų, padidinti lojalumą ir pagerinti santykius su visuomene. Verslas, kuris parodo įsipareigojimą aplinkosaugai, tampa patrauklesnis ir konkurencingesnis rinkoje.“

Investavimas į tvarias inovacijas gali atverti naujas rinkos galimybes, pritraukti investuotojų dėmesį ir išplėsti verslo veiklos sritis, kalba ji.

„Pavyzdžiui, tvarių produktų paklausa nuolat auga, o tai atveria duris naujoms rinkoms. Įmonės, kurios orientuojasi į tvarumą, dažnai pritraukia darbuotojus, kurie vertina socialinę atsakomybę ir prasmingą darbą. Tvarus požiūris padeda pagerinti darbuotojų motyvaciją, įsitraukimą ir pasitenkinimą darbu. Be to, toks įmonės įvaizdis padeda pritraukti geriausius talentus, kurie ieško tvarių ir prasmingų karjeros galimybių“, – paaiškina J. Judickienė.

LAVA atstovė sako, kad vartotojai ieško produktų, kurie yra pagaminti iš perdirbtų arba atsinaujinančių medžiagų, turi mažesnį anglies pėdsaką arba yra sukurti taikant tvarią gamybos praktiką, renkasi prekes, kurios gali būti lengvai perdirbamos arba yra draugiškos aplinkai.

Anot jos, kalbant apie vartotojų poreikius, galima išskirti kelis esminius dalykus:

1. Anglies dioksido emisijos mažinimą – domisi, kiek įmonės prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Vartotojai atsižvelgia į verslo anglies dioksido pėdsaką ir iniciatyvas, skirtas klimato kaitos poveikio mažinimui.

2. Energijos naudojimą – vartotojai labiau vertina įmones, kurios naudoja atsinaujinančią energiją, kaip vėjo, saulės, ar kitus švarius energijos šaltinius.

3. Tiekimo grandinės skaidrumą – vartotojams rūpi, kaip gaminamos prekės ir ar jų tiekimo grandinės yra tvarios. Tai apima atsakingą žaliavų gavimą, darnaus vystymosi standartų laikymąsi ir etines darbo sąlygas visoje tiekimo grandinėje.

4. Atliekų mažinimą – verslai, kurie įgyvendina strategijas siekdami sumažinti atliekų kiekį (pavyzdžiui, perdirbimą, pakartotinį panaudojimą arba atliekų mažinimą), yra geriau vertinami vartotojų akyse.

5. Žaliąjį marketingą ir realų poveikį – vartotojai tampa skeptiški dėl žaliųjų rinkodaros triukų (angl. greenwashing), todėl vertina verslus, kurie atvirai ir skaidriai pateikia informaciją apie savo tikrą poveikį aplinkai, remdamiesi faktais ir sertifikatais.

J. Judickienė priduria, kad energetikos sektorius išsiskiria kaip svarbiausias tvarumo investicijų segmentas. Kadangi energetikos sektorius yra pagrindinis pasaulinių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis, perėjimas prie švaresnės energijos ir efektyvesnių energijos gamybos procesų yra esminis, norint reikšmingai sumažinti globalinį klimato kaitos poveikį.

Taip pat, sako ji, žemės ūkio sektorius pasižymi didelėmis investicijomis į tvaraus ūkininkavimo praktikas, žaliųjų trąšų naudojimą, vandens ir dirvožemio išsaugojimo technologijas.

Transporto sektoriaus indėlis

Bendrovės „Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė tikina, kad dar prieš dešimtmetį tvarumas versle buvo labiau išimtis nei taisyklė, tačiau spartėjanti klimato kaita tai kardinaliai pakeitė.

„Šiuo metu tvarumo praktikų iš verslo organizacijų tikisi daugelis suinteresuotų šalių: klientai, partneriai, darbuotojai, palaipsniui griežtėja ir teisinis reguliavimas“, – sako ji ir priduria, kad transportas sugeneruoja ketvirtadalį viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, todėl įtraukti šį sektorių į kovą su klimato kaita yra būtina.

„Lengvųjų automobilių parkas sparčiai pildomas elektra varomomis transporto priemonėmis, kurios reikšmingai prisideda prie šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD) mažinimo. Visgi, remiantis Europos Komisijos (EK) duomenimis, artimiausiais dešimtmečiais skystųjų degalų paklausa liks didelė.

Prognozuojama, kad 2030 m. daugiau nei 75 proc. lengvųjų automobilių bus varomi dyzelinu arba benzinu, mažiausiai 80 proc. visų lengvųjų krovininių transporto priemonių bus varomos dyzelinu.

Ne išimtis ir sunkvežimiai – anot EK, 2030 m. 90 proc. visų sunkiasvorių krovininių transporto priemonių bus varomos dyzeliniais varikliais arba dyzeliniais hibridiniais varikliais, o 2050 m. vis dar sieks 35–40 proc.

Šie duomenys rodo, kad transporto rinkoje nepavyks staigiai atsisakyti vidaus degimo varikliu varomų automobilių ir apsistoti ties elektra, todėl būtina ieškoti ir diegti kitus tvaresnius sprendimus“, – kalba J. Matisonė.

Didės paklausa alternatyvoms

„Neste“ skaičiavimai rodo, kad pasaulinė degalų iš atsinaujinančių žaliavų paklausa pagrindinėse rinkose (Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Europoje bei Azijos ir Ramiojo vandenyno regione) iki 2030 m. didės trigubai.

Bendrovė šiuo metu siūlo tiek lengviesiems automobiliams, tiek sunkvežimiams skirtą dyzeliną „Neste MY Renewable Diesel“ (HVO100), gaminamą iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, gyvūninių riebalų iš maisto pramonės atliekų ir panaudoto kepimo aliejaus.

„Neste MY Renewable Diesel“ galima pilti į visas dyzelinu varomas transporto priemones, gryną arba sumaišytą su iškastiniu dyzelinu. Palyginti su iškastiniu dyzelinu be biodalies, „Neste MY Renewable Diesel“ sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą iki 90 proc. per visą degalų gyvavimo ciklą

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą bendrovė pradėjo vystyti 2022 m. pabaigoje, Suomijoje atidarius pirmąją viešą didelės galios įkrovimo stotelę „Neste MY Renewable Charge“. Po metų pirmąją stotelę atvėrė ir Lietuvoje – čia pradėjo veikti 300 kilovatų (kW) stotelė Pasvalio rajone, „Via Baltica“ kelyje esančioje „Neste“ degalinėje. Šiuo metu svarstome ir analizuojame galimybes dėl tolesnės plėtros.

Iki šių metų pabaigos bendrovė planuoja „Neste MY Renewable Charge“ įkrovimo stotelių tinklą Suomijoje ir Baltijos šalyse išplėsti iki 50. Be to, numato plėsti įkrovimo stotelių tinklą sunkiasvorėms transporto priemonėms. Pirmoji didelės galios stotelė Suomijoje, prie pagrindinio greitkelio, atidaryta šių metų rugsėjį.

Oro transportui bendrovė siūlo tvarius aviacinius degalus (SAF). „Neste“ skaičiavimais, jų išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis yra iki 80 proc. mažesnis, palyginti su iškastiniu reaktyviniu kuru“, – aiškino bendrovės generalinė direktorė.

Ji pridūrė, kad susirūpinimas klimato krize, vyriausybių reguliacijos ir spaudimas iš vartotojų yra pagrindiniai veiksniai, spartinantys perėjimą nuo degalų iš naftos prie degalų iš atsinaujinančių žaliavų.