– Sveiki, gerbiamas Domantai.
– Laba diena.
– Papasakokite (labai įdomu), kaipgi gyvena visuomenė kalbant apie tvarumą ir kiek žmonėms rūpi tvarumas ir aplinkosauga?
– Matome tendenciją jau 5 ar 10 metų, kad vis svarbiau vartotojui tampa, kad produktas, paslauga būtų draugiškesnė aplinkai. Kaina labai svarbi, bet ir kiti dalykai – tvarumas, įgauna savo svorį ir vartotojai domisi.
Šių metų pirmą pusmetį buvo atlikta puiki apklausa, kuri parodė, kad apie 40 proc. vartotojų sako „ne“ produktams, kurie yra reikšmingai žalingi aplinkai. Ir 7 iš 10 nori žinoti, jei aš perku tą daiktą, informuokite, koks yra tas poveikis. Vartotojams įdomu ir aš džiaugiuosi. Galbūt ateityje turėsim ne 70 proc., o 90 proc. vartotojų, kuriems bus įdomu, koks yra jų produktas, ar jis draugiškas aplinkai.
– Portale „Rekvizitai.lt“ yra skelbiamas tvarumo indeksas. Kas tai per indeksas ir pagal kokius kriterijus jis matuojamas?
– Tie, kurie naudojasi svetaine, kad pamatytų informaciją apie įmones, gali pamatyti. Jis yra jau daugiau nei metus, po truputį įsivažiuoja. Indeksas sukurtas pagal ESG kriterijus – aplinka, socialinis aspektas ir valdymas. Mūsų interesų sritis yra aplinka. Pasižiūrėjau, kaip tai (indeksą, red. past.) užpildyti. Yra kelios sritys: ar įmonė teikia ataskaitas, vadovaujasi standartais, ar įtraukia tvarumą į savo procesus, ar edukuoja visuomenę, darbuotojus ir galiausiai – ar gauna apdovanojimus.
Toks indeksas neatspindi esminio dalyko, kokį gaminami produktai, daroma veikla turi poveikį. Ir tarši įmonė gali sekti kažkokio standarto ir vis tiek turės neigiamą poveikį. Ar gali rūšiuoti popierių biure ir sakyti – va mes darom. Taip pat dalis tokių apdovanojimų yra įvairių verslo asociacijų dovanojami nariams, didelės korporacijos finansuoja dalį tokių apdovanojimų. Nestebina, kai pačios ir gauna tuos apdovanojimus.
– Pačios skelbia, pačios ir gauna.
– Taip. Panašu į žaliąjį smegenų plovimą. Ypač pamačius, kas buvo tie, kurie apdovanoti.
– Kas jie tokie?
– Viena iš korporacijų yra „Coca cola“. Teko pačiam vykdyti prekės ženklų auditą, kai yra gamtoje surenkamos šiukšlės. Lietuvoje „Coca cola“ yra gan dažnai sutinkama kai tai yra šiukšlės, o pasaulyje ypač.
Kolegos „Break free from plastic“ tą daro pasauliniu mastu. Ir „Coca cola“ visada yra numeris vienas. Sako, va čia pietryčių Azijoje žmonės išmeta savo plastiko gaminius į upes, vandenyną ir pas mus tarša, tai pas mus tarša dėl to, kad nėra infrastruktūros, o Vakarų korporacijos tas prekes vis tiek tiekia, parduoda ir nefinansuoja tos kultūros. Buvo garsiai nuskambėję, kai „Coca cola“ net priešinosi užstato sistemos įvedimui.
Nežinau, ką jie daro, kad būtų infrastruktūra surinkimui pietryčių Azijoje, bet atrodo kad mažai. Atkreipčiau dėmesį, kad Lietuvoje yra PET buteliukai, jie yra užstato sistemoje, perdirbami. Neblogai. Tačiau nuvažiuojame šiek tiek į Vakarus (Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus) ir ten yra daugkartiniai plastikiniai buteliukai, kuriuos išplauna ir vėl naudoja.
Palyginus su tais, kuriuos reikia smulkinti, iš naujo lieti, tie daugkartiniai yra daug draugiškesni aplinkai. O kita kompanija, kuri tikrai negalėjau patikėti, kad yra šiame indekse, tai buvusi Klaipėdos nafta, dabar „KN energies“. Tai yra įmonė, kuri padeda tiekti į Lietuvą naftos produktus. Nežinau, kaip mes galime į ją tvariai žiūrėti. Iš veiklos vertinimo ji negali būti tvarus verslas, nes trys ketvirtadaliai visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra būtent iš iškastinio kuro.
– Tai ką tai reikštų? Kur spragos? Ar kontroliuojančios institucijos apsilanko tokiose įmonėse, patikrina, kokia ten situacija?
– Žaliojo smegenų plovimo problematika yra ne tik Lietuvoje, ji yra visoje Europos Sąjungoje ir ji bando spręsti, leisti direktyvas, kad jei kalbi apie tvarumą, teiki teiginius savo produktui, prekei, galiausiai – įmonei (va žiūrėkit – tvariausia įmonė), tai reikia juos pagrįsti. Artimiausiu metu tos direktyvos turėtų įsigalioti, nes dabar ta kontrolė atliekama visuomenės, žmonių, kuriems kyla nemažai klausimų.
Tikėkimės, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba imsis, nes tai yra nesąžininga konkurencija. Yra verslai, kurių visa koncepcija sukasi aplink tvarumą, naudoja antrines žaliavas ir pan., būtų laikomi tvariais, bet jie taip nesiskelbia, o kitas, kuris yra netvarus ir skelbiasi, bando vartotoją šiek tiek apkvailinti ir galbūt net padidinti savo pardavimus. Ir čia reikia tikrai institucijų kontrolės, kad tik tvarūs verslai galėtų save vadinti tvariais.
– Jau įvardijote galimas priežastis tokio akių dūmimo, vis tik melo kojos yra trumpos, kaip manote, ar tikimasi, kad niekas nepamatys, kaip yra iš tiesų?
– Melo kojos trumpos, bet ir atmintis vartotojų nėra tokia gera. Turime atvejus kaip su „Grigeo“. Įtarimai dideli, suterštas vienas gražiausių Lietuvos kampelių, o prekyba grįžo po maždaug metų. Su „Viči“ buvo irgi, prekyba vyko. Atkreipčiau dėmesį, kad visos korporacijos pakelbia tikslus, kad štai už 5–20 m. mes būsime tvarūs, praeina 5 m., 10 m., tie tikslai iš svetainių dingsta, keliami nauji. Taigi tos kontrolės reikia. Noras parduoti yra didesnis už atsakingumą.
– Svarbu, kad žmonėms rūpi ir kad jie būna pilietiški. Kaipgi vartotojams atskirti, kuris produktų ženklinimas yra iš tiesų sertifikuotas ir žymintis tvarumą, o kuris ne?
– Turime begalę skirtingų ženklinimų. ES „Ecolabel“ yra vienas iš kelių patikimų. Dar yra skandinavų „Nordic swan“ ir vokiškas „Blue angel“. Tai yra įsitvirtinę ženklai, kurie turi kontrolės procedūras.
