„Nors žmonės darosi vis atsakingesni ir po savęs stengiasi palikti švarą, itin svarbu susidariusias atliekas ne tik išmesti, bet ir išrūšiuoti. Tik taip galime sumažinti savo neigiamą pėdsaką. Visgi, pastebime, kad kartais vis dar pritrūksta žinių, kur po iškylos likusią pakuotę mesti. Tačiau priimti sprendimą lengviau, kai gebame atpažinti bent jau elementarią jų sudėtį ir paskirtį“, – teigia „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė bei aptaria, kaip tinkamai sutvarkyti po poilsio gamtoje likusias šiukšles.
Kas yra kombinuotos pakuotės?
Kaip pastebi aplinkosaugos iniciatyvos „Kita forma“ vadovė ir ekologė Vaida Griškevičienė, gyventojams vienalytės popieriaus, plastiko ar stiklo pakuotės klausimų dažniausiai nekelia, tačiau su rūšiavimo klaidomis susiduriama tada, kai tenka išmesti kombinuotas pakuotes, kurių neretai lieka ir po iškylų.
„Kombinuota arba, kitaip vadinama, daugiasluoksnė pakuotė yra pagaminta iš skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos negali būti atskirtos rankomis ar naudojant paprastas fizines priemones. Įprastai jų pagrindas būna popierius arba plastikas. Kombinuota pakuotė, kurios pagrindas – plastikas, dažniausiai būna pagaminta iš plastiko ir aliuminio sluoksnių. Tokie įpakavimai yra labai tvirti ir patvarūs, maksimaliai apsaugo produktą nuo išorinio poveikio“, – kas yra kombinuota pakuotė, paaiškina V. Griškevičienė.
Tokios pakuotės neretai atsiduria iškylų krepšelyje – tai kavos, ledų, traškučių pakeliai, pagaminti iš plastiko bei aliuminio sluoksnių. Kombinuotos pakuotės yra rūšiuojamos išmetant jas į plastikui ir kitoms pakuotėms skirtą konteinerį.
Kitos nevienalytės pakuotės, kuriose vyraujanti medžiaga yra popierius, mums taip pat labai gerai pažįstamos – tai kartoniniai sulčių ir pieno pakeliai, vadinamieji „Tetra Pak“. Ekologė pažymi, kad jų sudėtį įprastai sudaro maždaug 74 proc. popieriaus, apie 22 proc. plastiko ir 4 proc. aliuminio. Šios, kaip ir plastiko pagrindo kombinuotos pakuotės, rūšiuojamos išmetant jas į plastikui ir kitoms pakuotėms skirtą konteinerį.
Plastiko konteineris – universalus
Lietuvoje yra popieriui, stiklui ir plastikui rūšiuoti skirtų konteinerių, tačiau A. Burbaitė atkreipia dėmesį, kad pastarasis – itin universalus.
„Į plastiko atliekų konteinerį keliauja visos plastikinės pakuotės, tokios kaip buteliai, visos maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė. Taip pat į jį metamos kombinuotos pakuotės – „Tetra Pak“, „Elopak“, saldainių, traškučių ir kiti pakeliai“, – vardina specialistė.
Plastiko konteineris taip pat yra ir metalinių atliekų, pavyzdžiui, dangtelių ar gėrimų, konservų skardinių, bei rečiau pasitaikančių – medinių – pakuočių vieta.
„Reikėtų įsidėmėti, jog tepalo bakeliai, indeliai nuo dažų, aušinimo skysčio pakuotės, smulki ir stambi elektroninė įranga bei pavojingų medžiagų tara nėra metami į pakuočių konteinerį. Tokios pakuotės turi keliauti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, o visos higienos atliekos keliauja į mišrių komunalinių atliekų konteinerį“, – primena A. Burbaitė.
Kuo pakeisti vienkartinius indus?
Siekiant sutaupyti brangų poilsio laiką, iškylautojai dažnai renkasi su savimi pasiimti vienkartinius indus, įrankius, tačiau ekologė V. Griškevičienė siūlo jų atsisakyti ir pakeisti aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis.
„Jei nenorite su savimi pasiimti namuose esančių indų, vienas iš būdų, padėsiančių išvengti papildomų atliekų susidarymo, – patiekti maistą pakuotėse, kuriose šis buvo supakuotas. Pasitelkus kūrybingumą, jau susidariusias atliekas tikrai galite panaudoti maistui serviruoti – tai gali būti ir patogu, ir draugiška aplinkai“, – sprendimą siūlo ekologė.
2021 m. Europos Sąjungos (ES) direktyva uždraudė kai kuriuos vienkartinius plastikinius gaminius ir planuoja įvesti papildomą ženklinimą. Ekspertų teigimu, vienkartiniai plastikiniai gaminiai buvo viena iš dažniausiai pasitaikančių gamtoje paliekamų atliekų, todėl sprendimas pakeisti plastiką aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis – sveikintinas, tačiau nepakankamas. Kaip teigia V. Griškevičienė, pats draugiškiausias sprendimas gamtai ir aplinkai – atsisakyti vienkartinių indų, nepaisant jų sudėties.
Ekologė taip pat atkreipia dėmesį į problemą, kad iškylautojai neretai nusprendžia, kad geriausia vienkartinius indus bus ne išmesti, o tiesiog sudeginti, tačiau, anot jos, tai yra ne tik neleistinas, bet ir sveikatai kenksmingas sprendimas.
„Reikia turėti omenyje, kad, pirmiausia, deginti atliekas Lietuvoje yra griežtai draudžiama ir už tai gresia baudos. Netgi, jei vienkartiniai indai nėra maišyti su plastiku, juos degindami jūs ne tik rizikuojate savo bei aplinkinių sveikata, bet ir galite padaryti didžiulę žalą gamtai. Ypač dėl to, kad dėl šylančio klimato, turime sausesnes vasaras, padidėjusį gaisringumo lygį“, – pastebi V. Griškevičienė.
Pasiruoškite iš anksto
Ekologė apibendrina, kad visas atliekas, atsineštas į gamtą, būtina ne tik pasiimti su savimi, bet ir atsakingai išrūšiuoti: „Net jei netoli jūsų poilsio vietos stovi mišrių komunalinių atliekų konteineriai, į juos sumesti visas pakuočių atliekas nederėtų. Ten turėtų atsidurti tik mišrios.“
Kad sutaupytumėte laiko ir rūšiavimas būtų malonus, ekologė V. Griškevičienė siūlo vos atvykus į poilsio vietą įrengti rūšiavimo „kampelį“ – atskirti, kur mesite plastiko, popieriaus, stiklo bei mišrias atliekas, tarą.
„Taip nereikės vargti iškylai pasibaigus – teliks išvežti jau išrūšiuotas atliekas“, – pažymi ekologė.