Įsitraukia didelė dalis darbuotojų
Anot R. Žėkaitės, pasitelkiant socialinę atsakomybę ir savanorystę galima prisidėti prie tvarumo skatinimo.
„Cognizant“ dirbame ties socialine atsakomybe jau 17 m. Įmonėje yra socialinės atsakomybės programa „Outreach“, kuri egzistuoja daugelyje kontinentų. Paminėčiau Ameriką, Europą, Aziją. Iš viso yra 42 valstybės.
Tai socialinių iniciatyvų programa, kurios pagrindinė galia yra darbuotojų savanorystė, kurianti teigiamą poveikį visuomenei bei spartinanti bendruomenių vystymąsi. Svarbu paminėti, kad per metus globaliai įsitraukia apie 50 tūkst. įmonės darbuotojų. Imant 5 m. vidurkį, visi kartu jie savanoriauja beveik pusė mln. valandų“, – kalba pranešėja.
Jos teigimu, įmonės darbuotojai koncentruojasi į veiklas, kuriose gali panaudoti savo IT įgūdžius, teikti skaitmeninius sprendimus, veikia pro bono principu.
„Skatinamas sąmoningumas aplinkosaugos srityje, kuriamos socialinio poveikio partnerystės. Kaip pavyzdį iš socialinio poveikio partnerysčių norėčiau paminėti partnerystę su UNICEF, kuri kovoja su ksenofobija ir diskriminacija vaikų atžvilgiu, kurie dėl sunkių sąlygų turėjo palikti savo gimtąsias šalis“, – sako ji.
„Šiandien norisi pagrindinį dėmesį skirti „Cognizant“ socialinės atsakomybės programai Lietuvoje ir kaip mes veikiame Vilniuje. Programa startavo 2011 m. ir kasmet įtraukia apie 200, tai yra trečdalį, darbuotojų.
Kasmet skirdami savo laiką ir gerus norus darbuotojai paliečia 10 000 gyventojų. Tam, kad mūsų programa gyvuotų, turime 7 narių komitetą, kurio tikslas yra ieškoti partnerysčių, organizuoti veiklas, burti kolegas savanorystei. Per šių metų pirmąjį pusmetį mes savanoriavome 965 val., tą atliko 156 savanoriai.
62 darbuotojai savanorystę išbandė pirmą kartą, tai reiškia, kad mūsų bendruomenė plečiasi. Taip pat šiais metais spėjome suorganizuoti 23 veiklas. Stengiamės turėti vieną veiklą per savaitę. Galime matyti mažesnius skaičius ties 2022 m. Pandeminiu laikotarpiu mūsų veiklos buvo sustojusios ir 2022 m. mes pradėjome grįžti į vėžes“, – pasakoja R. Žėkaitė.
Keturios sritys
Anot jos, Lietuvoje įmonės veiklos sritys yra keturios: pagalba senjorams, gyvūnų prieglaudos, aplinka ir pagalba visuomenei.
„Mes pirmumą visada teikiame pastangai skirti savo laiką ir įgūdžius ir tik tada, jei turime galimybę, materialinei paramai.
Kalbant apie pagalbą senjorams, mūsų pagrindinė iniciatyvą – „Brigthen The Day“ (praskaidrink dieną – angl. k.). Džiaugiamės šia iniciatyva, ji yra prasmingiausia ir viena iš tų, kuri pritraukia daugiausiai mūsų darbuotojų. Kasmet bendradarbiaujame su skirtingomis savivaldybėmis ir dėka socialinių darbuotojų surenkame apie 100 senjorų norų ir poreikių, tada stengiamės juos išpildyti.
Šiais metais mes keliausime į Anykščius, Rokiškio savivaldybes. Darbuotojai registruojasi, renkasi senjorą ir jo norą išpildymui. Smagu, kad mes patys nuvežame jiems tas dovanas, skiriame laiko susitikimams, per tuos susitikimus labiausiai pajuntame šios iniciatyvos prasmę, daug emocijų, dėkingumo ir ką reiškia parodytas dėmesys senjorui, ypač, jei jis yra vienišas“, – kalba pranešėja.
Ji atkreipė dėmesį, kad savanorystė leidžia išpildyti svajones:
„Norėčiau papasakoti ir apie Fabijoniškių socialinių paslaugų namus. „Brigthen The Day“ dešimtmetį mes pasitikome kartus su šių namų gyventojais labai simbolinę dieną – spalio 1-ąją, kai buvo švenčiama senjorų diena.
Mes šventės metu sodinome gydantį sodą, kas buvo labai sena šių namų ir gyventojų svajonė. Draugystė su šiais namais užsimezgė nuo labai paprastų dalykų, tokių kaip pasivaikščiojimai su senjorais, pokalbiai, stalo žaidimai. Vėliau kai išgirdome apie namų ir gyventojų svajones startavome su didesniais projektais. Paminėčiau suoliukų projektą, kai renovavome ar pastatėme kieme suoliukus, kur gyventojai gali ilsėtis šiltuoju metų laiku.
Na ir jau minėtas Gydančio sodo sodinimas.“
Įmonė taip pat bendradarbiauja su Neries regioniniu parku, talkų metu padeda sutvarkyti įvairias parko zonas, taip pat bendradarbiauja su SOS vaikų kaimu, dažniausiai rudenį važiuoja sutvarkyti aplinkos, grėbti lapų, organizuoja, skatina „Darom“ akciją.
Viena populiariausių savanorystės krypčių – pagalba gyvūnams, sako R. Žėkaitė:
„Dar viena mūsų veiklos sritis – gyvūnų prieglaudos. Jos sulaukia daug savanorių, prisijungia ne tik kompanijos darbuotojai, bet ir jų šeimos nariai, draugai. Dirbame su ilgamečiais partneriais ir draugais: Tautmilės gyvūnų prieglauda, Arklių slėniu. Lankome 4-5 kartus per metus.
Mūsų veiklos susijusios su aplinkos tvarkymu, pagalba atliekant įvairias užduotis: šunų vedžiojimas, sodinimas, žolės pjovimas, gyvūnų šėrimas, patalpų valymas. Jei turime galimybę, dovanojame reikalingus įrankius bei įrangą.“
Dalis savanoriškų veiklų apima pagalbą visuomenei.
„Čia kalbėsiu apie socialinį centrą „Betanija“. Važiuojame visai savaitei, kiekvieną dieną važiuoja vis skirtingi mūsų kolegos. Mūsų pagrindinė veikla yra labdaros valgykloje, prisidedame prie maisto gaminimo, išdalinimo, indų plovimo, įsitraukiam į darbą sandėlyje.
Kita graži draugystė ir savanorystė yra Kauno Panemunės bendruomenės namai, kurių iniciatorius yra Giedrius Bučas. Jis ėmėsi namus renovuoti, atstatyti. Šiandien Kauno Panemunės bendruomenės namai veikia kaip labai multifunkcinis centras, juose gali apsistoti keliautojai, organizuojami kultūriniai renginiai, galima žiūrėti kiną.
Dar viena mūsų partnerystė yra kraujo donorystė. Bendradarbiaujame su Nacionaliniu kraujo centru. Reguliariai, dažniausiai kas ketvirtį kviečiame juos atvykti pas save. Norėčiau akcentuoti, kad tam, kad centras atvyktų į įmonę, nereikia labai daug galinčių donuoti darbuotojų, mūsų atveju, surenkame 20-30 darbuotojų.
Anksčiau savanoriaudavome „Maisto banko“ sandėliuose, šiandien dažniau važiuojame savanoriauti į atiduotuvę. Esame prisidėję prie Vilniaus krizių centro renovacijos, šiltnamio įrengimo, prisidėjome prie Keliautojų namų renovacijos. Paskutinė dalis visuomenės srityje yra parama karo pabėgėliams iš Ukrainos“, – pasakoja R. Žėkaitė, kuri pakvietė verslą prisidėti prie savanoriškų veiklų.
