Išmeta ne ten, kur turėtų

Kaip rašo ELTA, elektroninių cigarečių pasaulinė rinka didina tempą – skirtingose ataskaitose jai prognozuojamas metinio augimo koeficientas nuo 4,31 iki 16,5 procento. Augantį populiarumą patvirtina ir Lietuvoje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, atskleidęs, kad kone kas ketvirtas respondentas (23 proc.) yra rūkęs arba rūko elektronines cigaretes.

Elektroninė cigaretė

Kaip pažymi pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo specialistai, panaudotos elektroninės cigaretės priskiriamos smulkios elektronikos atliekų kategorijai, todėl turi būti surenkamos ir tvarkomos atskirai, nemaišomos su buitinėmis ar kitų rūšių atliekomis. Išeikvotos elektroninės cigaretės gali būti grąžinamos į prekybos vietą, kurioje buvo įsigytos.

Kaip praneša ELTA, elektroninės cigaretės taip pat gali būti išmetamos į specialias smulkiosios elektronikos surinkimo dėžutes, kurios dažniausiai įrengtos didžiuosiuose prekybos centruose.

Net 74 proc. lietuvių elektronines cigaretes išmeta ne ten, kur turėtų, rodo atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas.

„Vis dažniau elektroninių cigarečių randame baterijų ir galvaninių elementų atliekoms rinkti skirtose talpyklose, dažniausiai – daugiabučiuose ir degalinėse įrengtose galvaninių elementų surinkimo dėžutėse. Iš viso tokių dėžučių Lietuvoje esame įrengę per 14 tūkst. Pastaruoju metu pastebime, kad išeikvotos elektroninės cigaretės jose ima sudaryti iki 5 proc. turinio. Jeigu tokia tendencija išliks ir toliau, vertinant mūsų surenkamą metinį galvaninių elementų kiekį, išeikvotų elektroninių cigarečių galvaniniams elementams rinkti skirtose dėžutėse ateityje gali susidaryti iki 3 t per metus“, – sako pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės pardavimo direktorė Kristina Kavaliauskienė.

Kristina Kavaliauskienė

Apklausos rezultatai atskleidė, kad net 39 proc. respondentų elektroninių cigarečių atliekas meta į buitinių atliekų konteinerį, dar 21 proc. tiesiog išmeta į viešose vietose esančias šiukšlių dėžes.

Pavojinga gamtai ir žmogaus sveikatai

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) praneša, kad, pasak elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos, vien per 2019 metus pasaulyje susidarė 53,6 mln. tonų elektronikos atliekų, o surinkta ir perdirbta mažiau nei penktadalis. Remiantis statistika, per metus šių atliekų srautas auga 3–5 procentais.

Apie elektroninių cigarečių rūšiavimo problemą kalba ir pačios atliekų perdirbimo įmonės. Pasak „EMP Recycling“ generalinio direktoriaus Dariaus Valeikos, nebenaudojamos elektroninės cigaretės tampa elektronikos ir elektroninės įrangos atliekomis, todėl jas būtina išmesti tik į šioms atliekoms skirtus konteinerius, esančius prekybos centruose, kad jos atkeliautų būtent pas atliekų tvarkytojus.

Darius Valeika, nuotr. iš asmeninio archyvo

„Elektroninės cigaretės turi daug sudedamųjų dalių, tai nėra tik baterijos. Jos pagamintos iš įvairių pavojingų medžiagų: kaitiklio, korpuso, kuris daromas iš plastiko arba aliuminio, nikotino tirpalo, įvairių sunkiųjų metalų bei integruotos ličio jonų baterijos, tad nebenaudojamos elektroninės cigaretės turi atkeliauti į elektronikos atliekas tvarkančias įmones. Patekusios į sąvartynus šios medžiagos tampa aplinkai ir žmonių sveikatai kenksmingais teršalais, kadangi juose yra pavojingų komponentų. Tad šiuos gaminius būtina tinkamai utilizuoti ir perdirbti“, – teigia D. Valeika.

AAD pranešime teigiama, kad jeigu tokios atliekos atsiduria bet kur ar kartu su komunalinėmis atliekomis, jos aplinkai daro didelę žalą – teršia dirvožemį, gali prasiskverbti į gruntinius vandenis, skleidžia tam tikras toksiškas medžiagas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją