Nuo vandenynų gilumų iki atokiausių plaučių kampelių – panašu, kad mikroplastiko jau aptinkama visur, įskaitant ir žmogaus virškinamąjį traktą. Vienos medicinos universitetas leidinyje „Exposure & Health“ neseniai pasidalijo tyrimu, kurio išvadose teigiama, kad vidutiniškai per savaitę į žmogaus virškinamąjį traktą patenka maždaug penki gramai plastiko dalelių.
Jau ankstesnių tyrimų metu plastiko dalelių aptikta žmogaus kraujyje ir vidaus organuose. Mikroplastikas, kaip išsiaiškino mokslininkai, kenkia ir dar negimusiems kūdikiams.
Kas tas mikroplastikas?
Nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio žmonės jau pagamino daugiau nei 8,3 tonos plastiko. Iš jo 79 proc. atsidūrė šiukšlynuose ir gamtoje.
Išmestas plastikas suyra į mikrodaleles ir nanodaleles, patenkančias į mūsų vandens telkinius ir dirvą. Mikroplastiko dalelės, kurių skersmuo nuo 0,001 iki 5 milimetrų, ir nanoplastiko dalelės, kurių skersmuo mažesnis nei 0,001 milimetro, galiausiai atsiduria ir mūsų mitybos grandinėje – per jūros gėrybes, žuvį ar net vaisius bei daržoves.
Į organizmą jos patenka ir geriant iš plastikinės taros. Žmonės, per dieną iš plastikinių butelių išgeriantys 1,5 ar 2 litrus vandens, kiekvienais metais gauna po 90 tūkst. plastiko dalelių.
„Tie, kurie apsiriboja vandeniu iš čiaupo, priklausomai nuo geografinės lokacijos, į organizmą patenkančių plastiko dalelių skaičių sumažina iki 40 tūkst.“, – teigiama Vienos universiteto pristatytame tyrime. Kitas šių dalelių šaltinis yra plastiko mikrogranulės, kurios sąmoningai naudojamos gaminant kai kuriuos sveikatos ir grožio produktus.
Nevyriausybinės organizacijos „Plastic Soup Foundation“ atliktas tyrimas parodė, kad devyniuose iš dešimties kosmetikos produktų, kurių gamintojai – tokie lyderio pozicijas užimantys prekės ženklai kaip „L’Oréal Paris“, „Garnier“, „Nivea“, „Gillette“, „Oral-B“, „Head & Shoulders“, randama mikroplastiko dalelių. Jos kelią į žmogaus organizmą randa ir patekusios į mūsų vandens telkinius.
Kokią riziką sveikatai kelia?
Nors daug mokslininkų intensyviai aiškinasi, kokią riziką sveikatai kelia į organizmą patekęs mikroplastikas ir nanoplastikas, kol kas išsamių atsakymų į šiuos klausimus nėra.
Vienos medicinos universiteto komanda savo ataskaitoje apibendrino visus šiuo metu prieinamus duomenis ir išsiaiškino, kad į virškinamąjį traktą patekusios plastiko dalelės atsakingos už žarnyno mikrobiomos pokyčius. Šie pokyčiai siejami su tokiais metaboliniais sutrikimais kaip nutukimas, diabetas ir lėtinės kepenų ligos.
„Šios dalelės gali sukelti vietinį uždegimą ir išprovokuoti imuniteto atsaką, konkrečiai nanoplastikas, kaip jau pavyko nustatyti mokslininkams, aktyvuoja chemines reakcijas, susijusias su vėžio vystymusi“, – teigiama išvadose.
Kaip užkirsti kelią plastiko patekimui į organizmą?
Mikrobangų krosnelėje maistą šildytis ne plastikinėse dėžutėse, o porcelianiniuose induose ir vėdinti namus – tai tik keli patarimai, padedantys sumažinti į organizmą patenkančio plastiko kiekį. Bus naudos, jei nepirksite maisto plastikinėse pakuotėse.
Pasirodo, plastiko aptinkama net arbatos pakeliuose ir gatavuose ryžiuose. Labai svarbu gerti filtruotą vandenį iš čiaupo, nes jame plastiko dvigubai mažiau nei plastiko buteliuose parduodamame. Skalbiant mūsų drabužiai taip pat išskiria nemažai sintetinių dalelių. Pluošto daleles sugaunantis filtras skalbyklėje neleidžia išplauti plastiko. Taip pat svarbu vengti sintetinių rūbų, verčiau rinktis vilnos, šilko ar kitų natūralių audinių drabužius. Ir, žinoma, remti iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti plastiko vartojimą.