Dviračių takai turi būti saugūs, o kad pamirštume automobilius reikia kurti miestą mieste
Guido Wolfas, nekilnojamojo turto vystytojų įmonės „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius sako, keliaudamas po Europą stebintis, kaip didieji jos miestai ne tik bando, bet jau ir sėkmingai kuria tvaresnius miestus, riboja automobilių eismą, kuria žaliąsias erdves, tiesia dviračių takus. Didmiesčiai tam skiria tikrai nemažai resursų, kuria įvairias strategijas, kaip gyventojus paskatinti kasdien vis mažiau naudotis automobiliais ir miestus paverstų kiek įmanoma tvaresniais.
„Tie patys dviračių takai yra ne tik patogumas miestiečiams nuvykti iki darbo, ar po darbo važiuoti susitikti su draugais, nesėdant prie vairo. Tai yra ne tik miesto švaros, netaršos ar tvarumo, bet ir sveikatos, socialinio bendravimo, kasdienės žmogaus gerovės klausimas“, – įsitikinęs G. Wolfas.
Šiandien, pasak pašnekovo, Vilniuje turime puikių dviračių takų, jų kasmet nutiesiamų vis daugėja: „Matome, kad tam tikrai skiriama nemažai dėmesio, resursų, tai tikrai matau tik teigiamą to pusę. Dviračių infrastruktūra išsprendžia daug miesto problemų, bet kas dar labai svarbu, kad dviračio takai būtų saugūs, tai yra ne kažkokia mažytė siaura juosa judriame kelyje, kur aplink daug pavojingų sankryžių, o saugus takas, kad juo galėtų važiuoti ne tik suaugę, bet ir vaikai, paaugliai. Šiandien kyla nemažai nerimo dėl Petro Vileišio gatvės užtrunkančios rekonstrukcijos, nes ten išties svarbi kelio atkarpa gyventojams. Būtų gerai rasti jai alternatyvų, kol vyks darbai. Tad iki to visapusiškai tvaraus miesto, kuriame mes jaustumėmės komfortiškai, dar yra kelio nemažai. Bet tai, kad kasmet vis daugiau keliuose sutinkame dviratininkų, kvėpuojame vis šviežesniu oru, neteršiame savo aplinkos yra džiuginantys rezultatai".
Pašnekovas taip pat įsitikinęs, kad norint, kad Vilnius taptų žalesnis ir tvaresnis, reiktų tokių teritorijų jame, kuriose būtų viskas, ko žmonėms reikia, – ne tik būstas, darbas, bet ir parduotuvės, darželiai, mokyklos, teatrai, medicininės įstaigos, bankai, šviežio maisto turgūs, vietinės bibliotekos, tie patys dviračių takai, kuriais saugiai galima judėti iš vienos vietos į kitą. Tai leistų iš esmės nenaudoti automobilio kasdien, taip gyvenant sveikiau, bet ir vedant aktyvesnį socialinį gyvenimą, daugiau bendraujant, dalyvaujant su aplink gyvenančiais bendrose veiklose.
Italas dalinasi su sekėjais svajone važiuoti dviračiu Vileišio gatve
Penkerius metus Vilniuje gyvenantis ir dirbantis italas Giovanni Proietta savo „LinkedIn" paskyroje rašo, kad šiandien Vilnius jam primena Kopenhagą, tačiau dviračių takų srityje dar laukia daug darbo. Vyras dalijasi savo patirtimi ir nuotraukomis apie G. Wolfo minimą P. Vileišio gatve besitriekiantį dviračių taką.
„Su mūsų šauniuoju meru Remigijumi Šimašiumi pasikalbėjome apie remonto darbus, vykstančius Petro ViIeišio gatvėje, kur prieš kelis mėnesius važinėjau dviračiu. Svajojau, kad iki kitų metų vasaros ten važiuosiu dviračiu, bet, matyt, tai užtruks šiek tiek ilgiau. Bet yra ir geresnė dalis: 40 proc. mano kasdienės kelionės į darbą ir atgal vyksta Paupiu. Prieš 15 metų tai buvo tik kažkas prie Vilniaus, o dabar galiu ne tik dirbti kaimynystėje, bet ir galiu važiuoti dviračiu pilnai asfaltuotu taku, šalia upės. Jaučiuosi, kaip gyvenčiau Kopenhagoje“, – rašė jis.
G. Proietta pastebintis, kaip Vilnius per pastaruosius 5 metus neįtikėtinai išaugo ir negali sulaukti, kas mūsų laukia ateityje.
Vilniečiai, sunerimę dėl rekonstrukcijos užtrukimo, siūlo išeitis
Vilnietis, Antakalnio gyventojas Tomas sako, kad P. Vileišio gatvė čia ir aplink gyvenantiems yra labai svarbus kelias vykstant per ar iš Antakalnio į miesto centrą ir atgal. Čia važiuoja daug tėvų su vaikais į mokyklas ir darželius.
„Šis naujas dviračių takas išties labai laukiamas, tikrai labai džiaugiamės dėl šio projekto. Bet šiandien nežinome ką daryti be Vileišio gatvės, kol vyksta rekonstrukcija. Manėme, kad viskas bus paruošta iki rudens. Sužinojome, kad projektas dabar vėluoja iki kitų metų pabaigos. Miesto dviratininkams, kurių skaičius labai auga, tai yra tas pats, kaip automobiliams visiškai uždaryti Geležinio vilko gatvę arba Nemenčinės plentą“.
Tomas pastebi, kad Antakalnio gatve dviratininkams važiuoti pavojinga. Kaip pavyzdį, mini dviračiu mirtinai automobilio sužalotos Inos Marijos Bartaites tragediją. „Per Antakalnio žiedą važiuoti dviratininkams važiuoti beveik neįmanoma, čia avarijų jau buvo. Čia ir pestieji negali iki galo saugiai jaustis.Šaligatviai tarp žiedo ir Sapiegos gatvės labai siauri – su mažais vaikais ten važiuoti labai nesaugu“, – sako jis.
Tomas sako, kad miestui skubiai reikia alternatyvos dviratininkams: „Galima būtų skirti vieną juostą Kosciuškos ir Antakalnio gatvėje dviračiu takui, kur dviratininkai gali į abi puses važiuoti. Reiktų atskirti nuo likusios gatvės, kad butų saugu ir tamsoje. Užsienyje yra daug tokiu pavyzdžių. Dėl spūsčių prie žiedo galimas dviračių takas Kosčiuškos gatvės kairėje (žiūrint iš miesto) ir Antakalnio gatvės dešinėje. Kol tai bus įrengta, galima ir dar Vileišio gatvėje rasti juostą ir laikinai taip padaryti, kad dviračiai ten galėtų pervažiuoti, ypač, kol ten vyksta ne darbai, bet archeologini tyrimai“.
Rekonstrukcija vėluoja dėl rasto istorinio grindinio
Paklausus Vilniaus savivaldybės atstovo, kokia situacija yra kairios Neries krantinėje, kur įgyvendinamas P. Vileišio bei Sluškų gatvių rekonstravimas, vyriausias inžinierius Antonas Nikitinas sako, kad šios gatvės projektuojamos pagal „dviračių gatvės“ principą, t. y. gatvės važiuojamoji dalis pritaikoma dviračių eismui, o motorinio transporto greitis apribojamas ne tik kelio ženklais, bet ir fizinėmis greičio mažinimo priemonėmis: važiuojamosios dalies centre projektuojamos kintamo pločio užvažiuojamos trinkelių dangos salelės, kurios ne tik vizualiai siaurina eismo juostų plotį, bet ir atkreipia vairuotojų dėmesį dėl keliamų vibracijų, važiuojant didesniu, nei projektinis greičiu.
Be centrinių salelių motorinio transporto greitis mažinamas ritmiškai vienodais atstumais gatvėje įrengiant iškiliąsias trapecines greičio mažinimo priemones. Tiek kairėje, tiek dešinėje gatvės dalyje išlaikomos fiksuoto 2 m pločio asfalto (su raudonos spalvos pigmentu) dangos juostos, o važiuojamosios dalies centre projektuojamų salelių plotis – kintamas 1–1,5 m . Visoje dviračių gatvėje projektuojami kelio ženklai, ribojantys greitį iki 30 km/h. Atliekant darbus Sluškų gatvėje atrastas istorinis grindinys. Atsižvelgiant į KPD rekomendacijas ieškomas optimalus sprendinys šiai projekto atkarpai.
Galutinis Vileišio projekto dalies užbaigimas, pasak A. Nikitino, numatomas 2023 m. pabaigoje. Darbų pabaiga priklausys nuo grindinio sprendinių derinimo su KPD eigos, vėliau tvarkybos projekto rengimo, derinimo ir darbų pirkimo proceso eigos. Dviračių takai atitiks miesto keliamus kokybės bei patogumo reikalavimus taikomus naujai dviračių infrastruktūrai.
Rekonstrukcijos metu kaip alternatyvą Vilniaus savivaldybė siūlo važiuoti Antakalnio g. ir Kosciuškos g. Dar viena alternatyva dviračiams yra kita upės pusė su nauja infrastruktūra.
Atsirado „Dviračių gatvės“ sąvoka
Vyriausiasis inžinierius A. Nikitinas patikina, kad Vilnius kryptingai bei atkakliai juda siekdamas tikslo iki 2023 – ųjų sujungti pagrindines dviračių trasas, kad dviračiu iš tankiai urbanizuotų teritorijų miesto centrą būtų galima pasiekti nenutrūkstama infrastruktūra: „Kasmet siekiama nutiesti apie 20 km takų. Šiai dienai skaičiuojame daugiau kaip 130 km dviračių takų tinklo. Kokybiški raudono asfalto dviračių takai jau spėjo tapti neatsiejama miesto vizitine kortele, atpažįstama kiekvienam“.
A. Nikitinas akcentuoja, kad dviračių infrastruktūra – ne vien tik jiems skirti dviračių takai, bet ir privažiavimui skirtos ramaus eismo pagalbinės gatvės, tad bendrame sraute dviračiu galima judėti kartu su automobiliais.
Nuo birželio 1-osios įsigaliojo nauji KET pakitimai, su kuriais atsirado „Dviračių gatvės“ sąvoka, ir būtent Vilnius buvo šio užsienyje plačiai naudojamo eismo organizavimo būdo iniciatorius Lietuvoje, teikęs siūlymus Susisiekimo ministerijai. „Dviračių gatvė“ – ne tik ženklas, bet savotiškas priminimas automobilių vairuotojams apie lygiavertiškumą, kad gatvė skirta ne tik automobilių eismui, ja galima dalintis, saugiai judėti ir dviračiu.
Visai netrukus (įsigaliojus KET pakitimams) „Dviračių gatvių“ atsiras vis daugiau, o integruojantis su esama infrastruktūra jungiamas ir plečiamas esamas dviračių takų tinklas, dviračiu judėti bus dar patogiau.
„Kalbant apie dviračių infrastruktūrą ir patogų keliavimą bei galimybę prirakinti dviratį, pasiekus tikslą, – vykdoma dviračių stovų įrengimo programa. Visame mieste – viešosiose erdvėse, šalia švietimo ir kitų viešųjų įstaigų šiuo metu jų įrengta daugiau kaip 2,5 tūkst. Per keletą artimiausių metų siekis jų padvigubinti – įrengti po 1 tūkst. kasmet, apimant ne tik centrinę miesto dalį, bet ir gyvenamuosius rajonus“, – apie savivaldybės planus kalba jos atstovas.
Kitos judėjimo formos, pasak A. Nikitino – viskas, kas gali tapti patogiu pasirinkimu ir lygiaverte alternatyva kelionėms asmeniniu automobiliu, kurių skaičius ir yra spūsčių miestų gatvėse pasekmė: „Vilnius siekia, kad gyventojai galėtų rinktis ne tik viešąjį transportą, bet ir važiavimą dviračiais ar judėjimą pėsčiomis. Ir ne tik laisvalaikiui, bet ir susisiekimui – kelionėms į darbą ar kitais reikalais. Pagaliau galime patvirtinti, kad daug dviračių takų atkarpų jau susijungė į tikrą tinklą – tai yra, dviračių takas didžiajai daliai gyventojų pasiekiamas ne didesniu nei 1 km atstumu. Ir tai neabejotinai toliau augins dviračių takų naudotojų skaičių“.
Kiekvienas ant dviračio persėdęs vilnietis – laimėjimas miestui
Vilniaus savivaldybės atstovas teigia, kad šiuo metu tvarkomi tie takai, kuriems yra reikalingas remontas – kuriuose atsiradusios pažaidos ar kt. Tačiau kiti takai atnaujinami vadovaujantis gatvių standarto principais – taip pradėti darbai T. Narbuto gatvėje, kurioje bus naujas 2,8 km dviračių takas, praėjusiais metais baigtas tvarkyti bendras pėsčiųjų ir dviračių takas Nemenčinės link, tvarkomas dviračių ir pėsčiųjų takas šalia Spaudos rūmų. Darbai atliekami ne tik siekiant suremontuoti, bet ir atnaujinti – taip, kad atitiktų miestiečių poreikius.
Šiemet, pasak Vilniaus savivaldybės vyriausiojo inžinieriaus, toliau didelis dėmesys skiriamas patogių dviračių takų tiesimui. Tęsiant praėjusiais metais pradėtus darbus bei juos papildant naujais projektais, šiemet bus nutiesta mažiausiai 14 km naujų dviračių takų. Baigti svarbaus magistralinio dviračių tako Algirdo g. įrengimo darbai, kuris sujungė Naujininkus ir Naujamiestį su miesto centru.
Jau visai netrukus su Algirdo g. taku turėtų susijungti baigiamas įrengti Dariaus ir Girėno g. dviračių takas – turėsime 3,5 km patogią ir nenutrūkstamą atkarpą vedančią į centrą. Taip pat sparčiai juda darbai ir kitose magistralinių dviračių takų jungtyse, kurios sujungs urbanizuotas teritorijas su miesto centru (T. Narbuto g., A. Goštauto ir kt.). Taip pat vykdomi dviračių takų plėtros darbai toliau nuo miesto centro esančioje teritorijose – Lazdynuose, Fabijoniškėse ir kituose rajonuose.
„Kiekvienas vilnietis, iš sandėliuko išsitraukęs apdulkėjusį dviratį ir jį išbandęs kelionei į darbą, galbūt po 20 metų pertraukos įlipęs į autobusą, jau yra laimėjimas. Ne tik matome, bet ir girdime, kad tokių žmonių daugėja, dabar jau apie pokytį ir naujas galimybes komunikuoja ne tik Savivaldybė, bet ir patirtimi besidalijantys vilniečiai. Tai – tikrai laimėjimas“, – neabejoja A. Nikitinas.
