Vilniaus rajone gyvenanti Agnė pasakoja, kad, nusipirkus sklypą, pirmiausia teko dėmesį koncentruoti į jo sutvarkymą – nereikalingų krūmų išrovimą, senos tvoros išardymą, atliekų išvežimą. Moteris nebuvo įvertinusi, kiek daug paruošiamiesiems darbams reikės skirti laiko, pinigų, taip pat ir žinių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pirmiausia – sklypo sutvarkymo darbai
Būsimų darbų skaičius priklauso nuo sklypo būklės: yra visiškai tuščių ir paruoštų statyboms, tačiau yra ir tokių, kuriuose gausu augmenijos, senų iš dalies ar visiškai nugriautinų statinių. Nuo to priklauso, kiek ir kokių atliekų susidarys dar prieš prasidedant statyboms.
„Sodų bendrijoje įsigytą sklypą reikėjo iš esmės sutvarkyti: išrauti krūmus, sulyginti žemės paviršių ir išardyti seną tvorą. Neturėdami tokios patirties, neįvertinome, kad tam reikia numatyti nemažai laiko ir susiplanuoti atskirą biudžetą. Dalį tvarkymosi darbų darėme patys, žaliąsias atliekas smulkinome ir išmetėme į žaliųjų atliekų konteinerį, taip pat kreipėmės į vežėjus, kad į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę išvežtų įvairias medines lentas, metalines konstrukcijas. Jei būtume žinoję, kiek vargo bus, veikiausiai dar sklypo pardavėjo būtume prašę tuos darbus padaryti iki sklypo nuosavybės perdavimo“, – patirtimi dalijasi Agnė.
Bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė pastebi, kad šiltuoju laikotarpiu visada suintensyvėja senų sklypų, gyvenamųjų namų tvarkymas ir statybos. Tačiau fiksuojama, kad šiais metais tai vyksta kur kas intensyviau, mat statybinių atliekų kiekiai padidėjo 15 proc., palyginti su praėjusiais metais, taip pat 25 proc. išaugo biotualetų užsakymas. Tikėtina, kad taip yra ir dėl pakilusių nekilnojamojo turto kainų – dalis žmonių galimai tvarko ir ruošia parduoti turimus sklypus, kiti, bijodami infliacijos, lėšas investuoja į nekilnojamąjį turtą, jį perka, planuoja statybas.
Kaip rūšiuoti atliekas?
Sutvarkius sklypą – išgenėjus šakas, nugriovus seną tvorą ar pašiūrę lieka tiek žaliosios atliekos, tiek įvairios lentos, plytos, kitos atliekos. Pasak D. Skrupskelienės, jas reikia tinkamai surūšiuoti. Tam galima naudoti didmaišius, kuriuose telpa iki 800 kg atliekų – viename didmaišyje galima kaupti statybines atliekas, o į kitą sukrauti įvairias nugenėtas šakas, žolę, susmulkintų krūmų likučius.
„Svarbu, kad atliekos nebūtų maišomos tarpusavyje. Taip pat visada prašome gyventojų statyti didmaišius tokiose vietose, kad būtų galima tinkamai prie jų privažiuoti. Atliekos išvežamos su sunkiąja technika, todėl svarbu įvertinti, ar technika galės privažiuoti, kad vėliau nereikėtų iš naujo perkrauti jau sukrautų atliekų“, – teigia ji.
Toks atliekų kaupimas, anot D. Skrupskelienė, yra patogus sprendimas gyventojams ir įmonėms, turinčioms nedaug atliekų, nereguliariai kaupiančioms jas ar neturinčioms vietos statybiniam konteineriui pastatyti ar tokį išsinuomoti, taip pat tiems, kurie neturi galimybės patys išvežti surinktų atliekų.
Sutvarkius sklypą ir pradėjus statybas, būtina atskirti medines, popierines ir plastikines pakuotes, betoną, žemes, užterštą tarą.
„Taip pat reikėtų itin atsargiai elgtis su pavojingomis atliekomis. Dažniausiai pasitaikančios pavojingos statybinės atliekos yra asbesto turinčios atliekos – šiferis, izoliacinės medžiagos. Jas reikia sandariai supakuoti ir pristatyti į sąvartyną arba perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams. Kibirėliai nuo dažų, tirpiklių, rūgščių tinkamai bus pašalinti perduodant juos į stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelę. Šiuo atveju nėra pirmumo, kaip ir kas turi būti tvarkoma, tačiau svarbu išrūšiuoti ir pašalinti tinkamai“, – patarimais dalijasi D. Skrupskelienė.
Ji išskiria Šiaulių regiono gyventojus – būtent jie tokias atliekas Lietuvoje rūšiuoja tvarkingiausiai.
Saugotis nesąžiningų atliekų vežėjų
Pasak D. Skrupskelienės, svarbu būti budriems užsakant atliekų išvežimą pagal įvairius skelbimus portaluose, nes ne visi sąžiningai sutvarko surinktas atliekas. Pasitaiko, kad kai kurie tiesiog išmeta jas pamiškėse. Prieš atiduodant atliekas į vežėjų rankas, reikėtų įsitikinti, ar įmonė patikima ir yra užregistruota atliekų tvarkymo registre. Už netinkamą atsikratymą atliekomis gali tekti susimokėti baudą iki 600 eurų, o tam tikrais atvejais – ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Jei yra užsakoma tik atliekų pervežimo paslauga iki atliekų tvarkymo taško, gyventojas gali paprašyti atliekų priėmimo-perdavimo akto.
„Svarbu pasidomėti, ką bendrovė, išvežusi atliekas su jomis daro toliau, ar jas perdirba. Pavyzdžiui, mūsų bendrovė pati tvarko atliekas po surinkimo ir siekia maksimaliai perpanaudoti. Betonas sumalamas ir skalda perduodama kelininkams, nenaudojama medinė pakuotė sumalama ir panaudojama biokuro katilinėse, o metalas atskiriamas ir tinkamai sutvarkomas“, – paaiškina bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė.
Pagalvoti ir apie patogumus
Tvarkant sklypą ar statant gyvenamąjį namą, dažniausiai kanalizacijos ir vandentiekio infrastruktūra būna neišvystyta, tad ir patogumų – nėra. Jeigu sename sklype dar stovi lauko būdelė, visi žino apie joje tvyrantį nemalonų kvapą, tačiau blogiausia, kad nuotekos, pasiekdamos gruntinius vandenis, persismelkia į jas išpilančių gyventojų ar kaimynų geriamojo vandens šulinius.
Sklandesniam sklypo tvarkymo ir statybų procesui D. Skrupskelienė rekomenduoja pasvarstyti apie biotualetą, kuris yra ne tik saugus gamtai ir sveikatai, bet kartu ir patogus sprendimas. Tada besitvarkant gerbūvį patiems, nekils problemų dėl gamtinių reikalų atlikimo, o samdant darbininkus bus ramu, kad jiems nereikės bėgioti iki artimiausio miškelio.