Tyrimą atlieka nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Darnu Group“ įsteigtas „Darnių iniciatyvų paramos fondas“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija.
Tyrimas apima atkarpą nuo Verkių malūno iki Gariūnų tilto, išskiriant aukštutinę, centrinę ir žemutinę upės dalis sostinės ribose. Vertinimo metu tiriami ne tik ekosistemos parametrai – flora ir fauna, kartu vertinama ir žmonių daroma veikla bei jos poveikis upės būklei.
„Vilniaus upių būklės gerinimas ir ekosistemos puoselėjimas – strateginis ir tęstinis mūsų uždavinys, kuriuo siekiame ne tik saugoti gamtą, edukuoti visuomenę, bet ir sudaryti geriausias įmanomas sąlygas mums saugiai naudotis jų teikiamomis gėrybėmis. Atlikus Neries tyrimą ir įvertinus jo rezultatus, planuojame vykdyti visus reikalingus darbus esminėms problemoms spręsti“, – akcentuoja „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.
Prasčiausia situacija ties Gariūnais
Pirminiai tyrimo rezultatai atskleidė, kad geriausia ekologinė upės būklė yra šiaurinėje sostinės dalyje ties Verkių malūnu, o prasčiausia pietinėje – ties Gariūnų tiltu.
„Remiantis Lietuvos upių žuvų indekso rodikliu, prasčiausia upės ekologinė būklė yra ties Gariūnų tiltu. Tikėtina, kad tam daugiausia įtakos turi ne buveinių įvairovės trūkumas, o galima biologinė ir cheminė upės tarša iš miesto bei netinkamos sąlygos upinei florai ir faunai gyventi. Šiauriau esančiose atkarpose Neries upės ekologinė būklė pagal floros ir faunos indeksus gali būti vertinama kaip gera. Nors ir matome, kad upės atkarpos skiriasi pagal užterštumą, verta paminėti tai, kad žvejoti ir valgyti žuvį galima visame mieste“, – pasakoja tyrimą atliekantis mokslininkas hidrobiologas Kęstutis Skrupskelis.
Anot specialisto, tai, kad upės būklė prasčiausia pietinėje miesto dalyje liudija ir cheminiai parametrai, o didžiausią nerimą kelia atkarpa ties Titnago g., kurioje tikėtina tarša naftos produktais. Pietinėje miesto dalyje taip pat pastebimas didžiausias upės užžėlimas makrofitais, uždumblėjimas bei mažiausia bestuburių koncentracija – lyginant su centrine ar Šiaurine miesto dalimi, ji yra net 3–4 kartus mažesnė.
Šiukšlių sankaupų atžvilgiu Neris yra kur kas švaresnė nei Vilnelė – jos fiksuotos tik kairiajame Neries krante, žemiau Lazdynų tilto esančiuose Žemųjų Panerių ir Jankiškių mikrorajonuose, kur aptikti buitinių ir statybinių atliekų sąvartynai.
Paukščių ir žuvų – apstu
Tyrimas parodė, kad skirtingose upės atkarpose galima aptikti gausią žuvų ir paukščių įvairovę. Pastarųjų populiacija yra didžiausia ties Lazdynais.
„Tyrimo metu aptikome net 66 čia nuolat gyvenančias paukščių rūšis. Buvome nustebę, kad pačiame Vilniaus miesto centre gyvena ir peri net 8 Lietuvos bei tarptautiniu mastu saugomos retos paukščių rūšys: didysis baltasis garnys, tulžys, kukutis, upinė ir juodoji žuvėdra, juodoji ir žalioji meleta. Žiemos metu Žvėryno pakrantėse galima išvysti ir vandeninį strazdą“, – teigia K. Skrupskelis.
Pasak eksperto, įdomu tai, kad gausiausia rūšine paukščių įvairove Neries pakrantėse pasižymi ne Vingio parko ar Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio riba, o žemiau miesto esanti dalis – aukščiau Gariūnų tilto: „Čia paukščių buveinės ramiausios, nes yra mažiausiai veikiamos miesto triukšmo. Mažiausia paukščių įvairovė stebima miesto centrinėje dalyje, kur buveinių įvairovę ir saugias slėptuves paukščiams yra pakeitusios betoninės krantinės.“
Tyrimų metu tirtuose upės ruožuose aptiktos ir 27 žuvų rūšys tarp kurių net 10 saugomos: lašiša, šlakis, kiršlys, upėtakis, kartuolė, paprastasis kirtiklis, srovinė aukšlė, skersnukis, salatis ir paprastasis kūjagalvis.
Pirmąjį kompleksinį Neries tyrimą planuojama užbaigti iki rugsėjo mėnesio pabaigos. Šiuo metu atliekami ir tikslinami taršos šaltiniai, žuvų, paukščių populiacijos bei kiti rodikliai ir jų kintamumas skirtingose upės atkarpose Vilniaus miesto teritorijoje.