Vienalytis plastikas – žingsnis geresnių perdirbimo rodiklių link

Daugelis žmonių, galvodami apie plastiką, įsivaizduoja, kad tai yra viena ir ta pati, bet mūsų buityje skirtingus pavidalus įgyjanti, medžiaga. Tačiau yra ne viena plastiko rūšis ir, nors visoms joms pagaminti naudojami polimerai, įvairių plastikų ypatybės gali smarkiai skirtis. Tai svarbu galvojant apie šių medžiagų perdirbimą.

Maždaug 70 proc. pasaulinės plastiko gamybos apimties tenka vadinamiesiems prekiniams plastikams (angl. commodity plastics), daugiausia naudojamiems pakuotėms gaminti. Šiuos plastikus sudaro tokios polimerų grupės kaip polietileno tereftalatai (PET ir PETE), didelio tankio polietilenai (HDPE/PEHD), polivinilchloridai (PVC), mažo tankio polietilenai (LDPE), propilenai (PP) ir polistirenai (PS).

Nors šie pagrindiniai pakuotėms naudojami plastikai gali būti perdirbami, tai padaryti tampa gerokai sudėtingiau, jei pakuotei panaudojama keletas iš jų. Dėl to, kuriant tvarias pakuotes, šiandien siekiama naudoti vienalytį, arba monoplastiką, pagamintą iš vienodą struktūrą turinčios medžiagos, kurią galima perdirbti.

Geriau išplėtota perdirbimo infrastruktūra – daugiau tvarumo

Visgi net ir vienalyčio plastiko pakuotės nebus galima laikyti tvaria, jei neegzistuos veiksminga jos perdirbimo infrastruktūra. Dėl to antrasis žingsnis siekiant didinti pakuočių tvarumą – rinktis tokias, kurių perdirbimo infrastruktūra yra vietos rinkoje.

Eurostato duomenimis, 2019 m. Europos Sąjungoje buvo perdirbama 41 proc. plastiko, 76,3 proc. stiklo ir 82,3 proc. popieriaus bei kartono ir pakuočių atliekų. Remiantis šiais duomenimis, popierinės ir kartoninės pakuotės yra aplinkai draugiškiausias pasirinkimas. Plastiko perdirbimo rodikliai yra gerokai mažesni.

Vienas pavyzdžių, kai net ir iš pirmo žvilgsnio tvariai atrodantis sprendimas be reikiamos perdirbimo infrastruktūros neduoda norimo efekto – kompostuojamas bioplastikas. Prekės tokio plastiko pakuotėse vis dažniau atkeliauja ir į Lietuvos rinką. Visgi, nors toks plastikas iš tiesų gali būti pašalinamas aplinkai draugišku būdu, mūsų regione tam sąlygos dar nesudarytos. Dėl to tokios pakuotės paprasčiausiai keliauja į sąvartynus arba yra deginamos. Anot ekspertų, norint, kad pakuotės sprendimas būtų išties tvarus, jo perdirbimo pajėgumai turėtų būti pasiekiami ne didesniu kaip 900 km spinduliu.

Popierius – ne visuomet geriausias sprendimas

Nors popierinių pakuočių perdirbimo rodikliai yra didžiausi, o vartotojai būtent tokias pakuotes paprastai identifikuoja kaip draugiškesnes aplinkai, popieriaus naudojimas ne visuomet garantuoja tvarumą. Be to, renkantis tarp plastiko ir popieriaus neišvengiama dilemos – mažesnė plastiko tarša ar miškų apsauga?

Gamtos apsauga besirūpinančios tarptautinės organizacijos „World Wild Life“ (WWF) duomenimis, popieriaus pramonė pasaulyje sunaudoja 33–40 proc. visos pramoninės medienos. Be to, pagaminti vienai tonai popieriaus vidutiniškai reikia daugiau kaip 64 tūkst. litrų vandens, t. y. maždaug 20 litrų vienam A4 popieriaus lapui. Palyginkime: vienam plastikiniam PET buteliukui pagaminti, organizacijos „Water Footprint Network“ duomenimis, sunaudojama maždaug 5,3 litro vandens.

Monika pasiūlė priekyje įdėti kelis tokio pat pločio, tačiau kiek trumpesnius lapus - juos galima išpiešti ir, atlenkiant po vieną, sukurti vis skirtingą viršelio vaizdą

Visgi aukšti popieriaus perdirbimo rodikliai daro šią medžiagą vienu tvariausių pasirinkimų pakuotėms. Su viena sąlyga – kad pakuotei bus naudojamas grynas popierius ar kartonas, be papildomų plastiko sluoksnių ar komponentų. Kombinuotos popieriaus ir plastiko pakuotės yra būtent tai, ką, siekdamos mažinti sunaudojamo plastiko kiekį, dažnai renkasi įmonės. Tačiau toks sprendimas aplinkosauginiu požiūriu yra bene blogiausias iš visų ir dažnai suklaidina vartotojus. Kombinuotos pakuotės yra beveik neperdirbamos, todėl keliauja į sąvartynus arba yra deginamos. Siekiant tvarumo to turėtų būti vengiama.

Ateitis – daugkartinio naudojimo plastikas?

Jei popierius ne visuomet yra tinkamas sprendimas, ar tokiu gali būti plastikas? Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos duomenimis, nuo 1950-ųjų pasaulyje buvo pagaminta daugiau kaip 8,3 mlrd. tonų plastiko, o maždaug 60 proc. jo pateko į sąvartynus ar aplinką. Vien į pasaulio vandenynus kasmet nukeliauja maždaug 8 mln. tonų plastiko. Kadangi plastikas natūraliai nesuyra šimtmečius ar net tūkstantmečius, jo atliekos kaupiasi ir daro žalą ekosistemoms ir žmonių sveikatai.

Plastiko tarša

Tačiau šios problemos, visų pirma, kyla dėl vienkartinio plastiko naudojimo. Vienkartiniai plastikiniai maišeliai, buteliukai ir kitos pakuotės neabejotinai kelia rimtų ekologinių iššūkių ir juos reikia įveikti. Dėl to įmonės vis dažniau ne tik siekia savo pakuotėms rinktis lengvai perdirbamą plastiką, bet ir atsigręžia į daugkartinio naudojimo plastiko pakuotes. Vartotojai vis dažniau raginami vietoj vienkartinių maišelių rinktis daugkartinius ar užsukę į kavinę kavos išsinešti turėti savo daugkartinį puodelį.

Mažiau plastiko – mažiau problemų

Plastiko taršos problemą taip pat siekiama spręsti pakuotėse atsisakant perteklinio plastiko, mažinant jo kiekį. Tai daroma atsisakant bereikalingų pakuotės sluoksnių, ploninant naudojamas plėveles, vietoje jų renkantis kitus sprendimus, – pavyzdžiui, produktus surišančius dirželius ir juosteles. Turint omenyje, kad kasmet pasaulyje susidaro apie 300 mln. tonų plastiko atliekų, tokios pastangos yra išties svarbios.

Kol kas žmonijai mažinti savo priklausomybę nuo plastiko sekasi sunkiai. Net ir daug dėmesio aplinkosauginiams aspektams skiriančioje ES susidarančių plastiko pakuočių atliekų skaičius pastaraisiais metais augo. Eurostato duomenimis, 2009 m. vienam Bendrijos gyventojui teko apie 29 kg plastiko pakuočių atliekų. 2019 m. šis skaičius išaugo iki maždaug 35 kg. Šį rodiklį galima sumažinti naudojant lengvesnes, paprastesnes, bereikalingų plastiko komponentų neturinčias pakuotes.

Į pasaulines tendencijas atsižvelgia ir Lietuvos verslai

Visos šios pasaulinės tendencijos neaplenkia ir Lietuvos. VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė sako, kad vis daugiau šalyje veikiančių įmonių siekia naudoti tvaresnes pakuotes ir ieško tam geriausių sprendimų. Tai joms padeda daryti šiemet įkurtas „Ateities pakuotės“ klubas, kurio tikslas – suburti tvaresnes pakuotes naudoti siekiančias įmones, padėti dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, šviesti rinkos dalyvius ir vartotojus apie aplinkai draugiškesnius sprendimus ir jų naudojimo svarbą.

„Daugeliui įmonių ir jų klientų tvarumas tampa prioritetu, todėl verslai stengiasi didinti savo gaminių draugiškumą aplinkai, įskaitant ir tvaresnių pakuočių pasirinkimą. Lietuvos įmonės tikrai domisi pasaulinėmis tendencijomis šioje srityje ir siekia savo veikloje pritaikyti geriausias praktikas. Mūsų įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo gretos nuolat didėja ir tai rodo, kad Lietuvos verslai yra neabejingi pakuočių tvarumo klausimams, domisi jais ir siekia prisidėti prie teigiamų pokyčių“, – sako D. Ramanauskaitė.

Apie „Ateities pakuotės“ klubą

Šiemet įkurto „Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą. Iš viso prie klubo yra prisijungusios 30 Lietuvos įmonių. Tarp jų – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)