Nuotekų patekimas į jūrą sustabdytas
Liepojos miesto savivaldybės Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėja Zita Lazdanė institucijos interneto svetainėje praneša, kad nuotekų išsiliejimas į jūrą buvo sustabdytas, o nuotekų valymo įrenginių veikla laikinai atnaujinta.
„Padėtis dėl nuotekų išleidimo į jūrą jau išspręsta ir nuotekos nebeišleidžiamos už valymo įrenginių ribų. Kartu su Rygos technikos universiteto ekspertais tęsiamas avarijos padarinių likvidavimas, techninis sugriuvusios sienos tyrimas ir priežasčių aiškinimasis. Taip pat užtikrinama vandens kokybės pokyčių analizė ir stebėsena“, – teigia ji.
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius savo feisbuko paskyroje rašo, kad preliminariai ant žemės išsiliejo 1100 kubinių metrų, o į jūrą pateko 11 600 kubinių metrų nuotekų. Nuotekos iš valymo sistemos tekėti pradėjo liepos 23 d., apie 16.30 val., o buvo pilnai sustabdytos liepos 24 d.
„Rytoj ir poryt bus paskelbti išsamesnių tyrimų rezultatai dėl taršos žemėje ir vandenyje. Kol kas visi tyrimų mėginiai iš paplūdimių rodo, kad vanduo ten švarus, tačiau dar laukiama rezultatų iš vandens greta valymo įrenginių“, – teigia jis.
M. Žilius: įtaka ekosistemoms, be abejo, bus
Savo ruožtu KU Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Žilius teigia, kad galima ekologinė nelaimė, įvykusi Liepojoje, be abejo, turės poveikį ekosistemoms.
„Žinome, kad į aplinką pateko daugiau nei tūkstantis tonų dumblo, t. y. organinės medžiagos, kuriose esama ir sieros junginių. Ką tai reiškia aplinkai? Visų pirma, keičiasi Baltijos jūros vandens skaidrumas, pH balansas ir mažėja deguonies kiekis, nes dėl šios taršos yra sunaudojamas vandenyje ištirpęs deguonis. Mažėjantis deguonies kiekis veikia visą jūros gyvastį. Žuvys, kurios turi galimybę judėti, paprastai iš tokios zonos traukiasi, bet sergantys, nejudrūs ar mažiau judrūs jūros gyventojai (moliuskai, vėžiagyviai), dugne tarpstantys mikroorganizmai žūsta“, – paaiškina M. Žilius.
Anot jo, valyklos – tai savotiški filtrai, kuriuose iš panaudoto vandens nusodinama didžioji dalis teršalų.
„Ten gali būti visko, nuo žmogaus sveikatai pavojingų patogeninių bakterijų iki sunkiųjų metalų ar mikroteršalų“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako specialistas.
Išsiliejusios nuotekos gali būti pavojingos ir žmogui
M. Žilius atkreipia dėmesį ir į tai, kad pavojingos patogeninės bakterijos, kurių, tikėtina, buvo nusodintame dumble, gali būti pavojingos ir žmogaus sveikatai.
„Tai vibrio, žarnyninių lazdelių ir koliforminės bakterijos, kurios gali suaktyvėti patekusios į jūros aplinką, arba priešingai – į aplinką išsilieję teršalai gali suaktyvinti jūros ekosistemoje esančius patogeninius mikroorganizmus“, – teigia jis.
Vis dėlto mokslininkas pabrėžia, kad dėl šio incidento ir galimos taršos lietuviams baimintis nereikėtų.
„Visų pirma, vyraujanti srovė taršą neša iš pietų į šiaurę. Antra, teršalai skiesis, tad avarijos pasekmės bus labiau reikšmingos lokaliai nei globaliai. Trečia, šiuo metu fiksuojamos vėjo kryptys palankios mums“, – įvardija M. Žilius.
Jis primena, kad Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų pasaulyje, o tai yra nulemta geomorfologinių veiksnių, lėmusių jos susiformavimą.
„Tai – uždara jūra, turinti tik vieną, nedidelį vandens apykaitos ir atsinaujinimo šaltinį – Šiaurės jūrą. Dėl nedidelių Skagerako sąsiaurio gylių vandens apykaita vyksta labai lėtai. Tuo pat metu į Baltijos jūrą suteka labai daug upių, kurios kaip drenažas suneša visos žmogiškosios veiklos, vykdomos upių baseinuose, padarinius“, – įžvalgomis dalijasi „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
Kol kas Latvijos paplūdimiuose maudytis draudžiama
LR aplinkos ministerija praneša, kad Latvijos sveikatos inspekcija liepos 24 ir 25 dienomis uždraudė maudytis Liepojos paplūdimiuose. Inspekcija atliks Liepojos maudyklų vandens mikrobiologinius tyrimus ir informuos apie rezultatus.
Skelbiama, kad dėl įvykusios nelaimės didelės žalos žmonių sveikatai ar žuvų ištekliams nenustatyta, vis dėlto artimiausiomis dienomis galioja raginimas nesimaudyti Latvijos pajūrio zonose, pradedant nuo Liepojos miesto paplūdimio į šiaurę iki Sako seniūnijos.
Lietuvos aplinkosaugininkai stebi jūros sroves ir hidrometeorologinę situaciją, maudyklų būklę tikrina Palangos bei Klaipėdos miestų savivaldybės ir informuoja poilsiautojus apie vandens kokybę.
ELTA primena, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) vadovė Milda Račienė pabrėžė, jog dėl įvykusios ekologinės nelaimės Lietuvos pajūriui grėsmė nenumatoma.
„Įvertinus vyraujančius vėjus Baltijos jūroje ir meteorologines sąlygas, kurios buvo praeitą savaitę, numatomos šią savaitę, tikrai galime patikinti, kad taršos Lietuvos pajūryje šiuo metu nėra. Įvertinant išsiliejusį nešvarų vandenį, kuris pateko iš Liepojos nuotekų valyklos į Baltijos jūrą, tikrai grėsmės Lietuvos pajūriui nenumatoma“, – antradienį LRT radijui sakė M. Račienė.